Baziliko šeima – notrelinių (Lamiaceae). Tai vienmetis žolinis augalas. Jo stiebas keturbriaunis. Baziliko lapai šiektiek smailėjantys, ovalūs.
Bazilikas žydi liepą – rugsėjį baltais ar švelniai rožiniais žiedais. Įvairių baziliko rūšių bei veislių lapų, žiedų spalva, skonis ir kvapas įvairuoja.
Užauga iki – 20 – 50, o kartais net iki 70 cm. Antžeminė augalo dalis iki žydėjimo kvepia labai maloniai, kaip balzamas.
Bazilikas kilęs iš Pietų Azijos. Senovės Graikijoje juo gydė įvairias ligas. Neretai bazilikas buvo vartojamas nuo skorpionų ir kitų vabzdžių įkandimų. Viduramžiais šį prieskoninį augalą imta auginti Europoje (pvz., Vokietijoje jis buvo auginamas jau XII a.).
Žodis „bazilikas” kilęs iš graikų kalbos žodžio „basileus” ir reiškia „karalius”. Kaip bebūtų įdomu, bet dauguma šiuolaikinių virėjų iš tikrųjų vadina baziliką prieskoninių žolelių karaliumi.
Baziliko auginimas
Dauginamas sėklomis. Jų neužberkite žeme, nes dygsta šviesoje. Geriausiai auga saulėtoje, šiltoje, nevėjuotoje vietoje, lengvoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Per vegetaciją kelis kartus nukirpkite ūglių galus, kad gražiau šakotūsi.
Baziliko pritaikymas
Tinka pomidorų sriubai ir žuvienei, padažams, picai, visoms lapinių daržovių salotoms, kiaušinių patiekalams, keptai ir virtai žuviai, veršienai, kiaulienai, daržovių (pomidorų, agurkų, špinatų) patiekalams, likeriams paskaninti. Skonis ir kvapas malonus, kiek primena gvazdikėlius ir šalavijus. Tai populiarus viduržemio jūros regiono prieskonis. Žinomas nuo labai senų laikų. Archeologų aptiktas senovės agiptiečių kapavietėse. Baziliko aliejus naudojamas parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, dedamas į muilą. Vertinamos ir gydomosios šio augalo savybės. Juo gydomas nervinis stresas, malšinamas galvos skausmas. Tinka auginti sode, formaliuose sodeliuose, balkone, ant palangės.
Baziliko vartojamos dalys
Lapai skinami iki žydėjimo. Vartojami švieži, šaldyti, džiovinti pavėsyje. Džiovinto baziliko skonis gerokai skiriasi nuo šviežio.
Į patiekalus tinka dėti kartu su mairūnu, petražole, mėta, vaistiniu kiečiu, kalendra. Derinamas su rozmarinu patiekalui suteikia aštrų kvapą, su čiobreliu – aštrų skonį.
Augdamas ir bręsdamas bazilikas keičia savo aromatines kompozicijas: jaunesni lapeliai aromatingesni eukalipto ir gėlių aromatais, senesni – peletrūno ir gvazdikėlio natomis. Dėl to baziliko, kaip šviežio prieskonio, derlius yra nuimamas net kelis kartus prieš bazilikui sužydint. Aromatinių eterių bazilike yra apie 1%. Bazilikas yra šildantis, skonis – gaižus, aštrus, saldus ir kartus.
Liaudies medicina baziliko antžemine dalimi gydo karštligę, kosulį, varo šlapimą, vartoja jį kaip minkštinantį ir dezinfekuojantį vaistą. Kartu su kitomis žolėmis jo dedama į vonias, vartojamas skalavimui, šutekliams ir kompresams ypač ilgai negyjančioms žaizdoms ir egzemoms gydyti.