Thymus serpyllum L. (Notrelinių šeima)
Paprastasis čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai beveik apskriti, tamsiai rudi.
Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau galima juos auginti kaip vaistinį, prieskoninį ir medingą augalą.
Vaistinė žaliava – augalo antžeminė dalis. Ji pjaunama augalui žydint giedrą dieną. Džiovinama nuo saulės apsaugotoje patalpoje, pastogėje, ypač tinka skardos ar šiferio pastogė. Gali būti ir speciali šildoma džiovykla, kurioje temperatūra neviršija +30-35°C. Sudžiovinta žaliava persijojama per metalinius sietus ir pakuojama. Paruošta žaliava yra kvapni, turi aštrų skonį. Tinka vartoti 2 metus.
Paprastojo čiobrelio žolėje yra iki 1% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje daugiausia timolio, karvakrolio, cimolo, pineno, borneolo. Be to, yra organinių rūgščių (ursolo, kavos, chlorogeninės), flavonoidų, tanidų, mineralinių druskų, kartumynų, vitamino C, saponinų ir kt.
Paprastojo čiobrelio galeninius preparatus vartoja ir mokslinė, ir liaudies medicina. Jie veikia antiseptiškai, lengvina atsikosėjimą. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius ir atpalaiduoja juos nuo bronchų gleivinės paviršiaus.
Čiobrelio preparatai lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, laringitu, tracheitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gydo uždegimą, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą. Jie vartojami skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, ypač sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai, esant žarnyne rūgimo ir puvimo procesams, spazmams, atonijai. Nuo čiobrelio preparatų išnyksta pilvo skausmai, pagerėja virškinimas, dujų išsiskyrimas, žarnyno mikroorganizmų veikla. Čiobrelio žolė mažina radikulito, neuralgijos ir sąnarių skausmus (aromatinės vonios bei kompresai). Kompresui čiobrelio žaliava užplikoma vandeniu, suvyniojama į drobinę medžiagą ir dedama ant skaudamos vietos. Jo eteriniu aliejumi įtrinamą oda, jei kamuoja skausmai.
Iš čiobrelio žaliavos ruošiamas užpilas ir nuoviras. Užpilui 10 g (2 valgomieji šaukštai) žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml (1 stikline) karšto virinto vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama 45 min., perkošiama ir nuspaudžiama. Į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną nuo kosulio. Užpilą galima laikyti vėsioje vietoje 2 paras.
Nuovirui 20 g žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml (1 stikline) karšto virinto vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama 10 min., geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-5 kartus per dieną.
Čiobrelio žolės ekstrakto yra pramonės gaminamo preparato Pertussinum , plačiai vartojamo kosuliui gydyti, sudėtyje.
Liaudies medicina čiobrelių arbata gydo peršalimą, kosulį, bronchinę astmą, galvos skausmus, sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, pilvo skausmus ir kt.
Čiobrelio eteriniame aliejuje esantis timolas kenkia sergantiems širdies, kepenų, inkstų ligomis, todėl daug koncentruoto čiobrelių užpilo ar nuoviro gerti nepatartina.
Paprastojo čiobrelio žolė vartojama maisto pramonėje likeriams, balzamams ir degtinei aromatizuoti, konservams, konditerijos gaminiams paskaninti, taip pat kaip mėsos, dešros, sriubos, padažų ir marinatų prieskonis. Čiobrelių žiedai turi daug nektaro, todėl juos mėgsta bitės.
Thymus serpyllum L. (Notrelinių šeima)
Paprastasis čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai beveik apskriti, tamsiai rudi.
Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau galima juos auginti kaip vaistinį, prieskoninį ir medingą augalą.
Vaistinė žaliava – augalo antžeminė dalis. Ji pjaunama augalui žydint giedrą dieną. Džiovinama nuo saulės apsaugotoje patalpoje, pastogėje, ypač tinka skardos ar šiferio pastogė. Gali būti ir speciali šildoma džiovykla, kurioje temperatūra neviršija +30-35°C. Sudžiovinta žaliava persijojama per metalinius sietus ir pakuojama. Paruošta žaliava yra kvapni, turi aštrų skonį. Tinka vartoti 2 metus.
Paprastojo čiobrelio žolėje yra iki 1% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje daugiausia timolio, karvakrolio, cimolo, pineno, borneolo. Be to, yra organinių rūgščių (ursolo, kavos, chlorogeninės), flavonoidų, tanidų, mineralinių druskų, kartumynų, vitamino C, saponinų ir kt.
Paprastojo čiobrelio galeninius preparatus vartoja ir mokslinė, ir liaudies medicina. Jie veikia antiseptiškai, lengvina atsikosėjimą. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius ir atpalaiduoja juos nuo bronchų gleivinės paviršiaus.
Čiobrelio preparatai lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, laringitu, tracheitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gydo uždegimą, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą. Jie vartojami skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, ypač sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai, esant žarnyne rūgimo ir puvimo procesams, spazmams, atonijai. Nuo čiobrelio preparatų išnyksta pilvo skausmai, pagerėja virškinimas, dujų išsiskyrimas, žarnyno mikroorganizmų veikla. Čiobrelio žolė mažina radikulito, neuralgijos ir sąnarių skausmus (aromatinės vonios bei kompresai). Kompresui čiobrelio žaliava užplikoma vandeniu, suvyniojama į drobinę medžiagą ir dedama ant skaudamos vietos. Jo eteriniu aliejumi įtrinamą oda, jei kamuoja skausmai.
Iš čiobrelio žaliavos ruošiamas užpilas ir nuoviras. Užpilui 10 g (2 valgomieji šaukštai) žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml (1 stikline) karšto virinto vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama 45 min., perkošiama ir nuspaudžiama. Į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną nuo kosulio. Užpilą galima laikyti vėsioje vietoje 2 paras.
Nuovirui 20 g žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml (1 stikline) karšto virinto vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama 10 min., geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-5 kartus per dieną.
Čiobrelio žolės ekstrakto yra pramonės gaminamo preparato Pertussinum , plačiai vartojamo kosuliui gydyti, sudėtyje.
Liaudies medicina čiobrelių arbata gydo peršalimą, kosulį, bronchinę astmą, galvos skausmus, sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, pilvo skausmus ir kt.
Čiobrelio eteriniame aliejuje esantis timolas kenkia sergantiems širdies, kepenų, inkstų ligomis, todėl daug koncentruoto čiobrelių užpilo ar nuoviro gerti nepatartina.
Paprastojo čiobrelio žolė vartojama maisto pramonėje likeriams, balzamams ir degtinei aromatizuoti, konservams, konditerijos gaminiams paskaninti, taip pat kaip mėsos, dešros, sriubos, padažų ir marinatų prieskonis. Čiobrelių žiedai turi daug nektaro, todėl juos mėgsta bitės.