Vaistinė ramunė

Matricaria chamomilla L. (Graižažiedžių šeima)

Ramunė yra vienmetis žolinis augalas, turintis stačią, šakotą, kampuotą, tuščiavidurį, pliką stiebą ir rudą liemeninę, ploną, šakotą šaknį. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaidyti. Augalo stiebas ir šaknelės baigiasi graiželiniais žiedais, kurie žydi gegužės-rugpjūčio mėn. Kraštiniai jų žiedai yra baltos, o vamzdiški – geltonos spalvos, malonaus kvapo.

Ramunės auginamos soduose, darželiuose, galima jų pamatyti ir panamėse, pakelėse bei dykvietėse.

Vaistinė žaliava – ramunių graižai renkami sausą, giedrą dieną, kai liežuvio formos žiedai esti horizontalūs. Džiovinami palėpėje, gerai vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje (iki +40°C). Perdžiūvusi žaliava greit trupa, o nesudžiūvusi – ruduoja. Gerai išdžiovinti vaistinės ramunės žiedai yra malonaus kvapo, kartoko skonio.

Ramunės žiedai turi mėlynos spalvos (0,8%) eterinio aliejaus, kurio cheminė sudėtis gana įvairi (chamazulenas, koprilas, kadinenas, farnezenas), izovalerijono rūgšties, flavoninio glikozido apiino, sakų, gleivių, kartumynų, fitosterino, vitamino C, karotino, cholino ir kt.

Ramunes žinojo ir jomis gydė jau Antikos laikais. Senovės gydytojas Hipokratas ramunėlėmis gydė akių, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas bei peršalimą. Avicena taip pat jas vertino ir rekomenduodavo ligoniams.

Galeniniai vaistinių ramunių preparatai mažina uždegimą, skausmus, ramina, stabdo kraujavimą, žudo mikroorganizmus, atpalaiduoja spazmus, padeda išsiskirti tulžiai ir prakaitui. Jie vartojami viduriuojant, kamuojant žarnyno spazmams, puvimo procesams, meteorizmui. Be to, žadina skrandžio bei žarnyno virškinamųjų liaukų veiklą. Ramunių preparatais gydomos kepenų, tulžies pūslės, inkstų ligos, bronchitas, reumatas. Jie lėtina alergines reakcijas, greitina audinių regeneraciją ir gijimą. Ramunių žiedų užpilui 8-10 g (3-4 valgomieji šaukštai) žaliavos emaliuotame inde užplikoma stikline vandens, indas uždengiamas ir įstatytas j verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama kambario temperatūroje 45 min., perkošiama, žaliava nuspaudžiama. į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Užpilas laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Galima paruošti ramunėlių žiedų nuovirą (virinama 30, aušinama 10 min.). Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio, o išoriškai – skalavimui, pavilgams.

Ramunių preparatais gydomi odos išbėrimai, saulės nudeginta ar nušalusi oda, egzema, negyjančios žaizdos, akių konjunktyvitas, burnos gleivinė, dantenų uždegimas, angina. Ginekologijoje jie vartojami praplovimui.

Matricaria chamomillaIš ramunėlių ruošiamos vonios su druska patinusioms bei prakaituojančioms kojoms. Taip gydoma podagra bei reumatiniai skausmai. Voniai imama 20 g žiedų vienam litrui verdančio vandens arba 200 g žaliavos vienam kibirui vandens. Kompresui reikia 4 valgomuosius šaukštus žaliavos užplikyti puse stiklinės verdančio vandens.

Ramunėlių žiedai yra vaistinių augalų mišinių sudedamoji dalis. Ypač gerai slopina uždegimus ir skatina gyti žaizdas vaistažolių mišinys iš vaistinės ramunės, medetkos ir paprastosios kraujažolės.

Liaudies medicina ramunių arbata gydo virškinamąjį traktą, peršalimą, ramina nervus, skausmus, odos dedervines, sunkiai gyjančias žaizdas. Ja skalaujama sergant gerklų ir burnos gleivinės uždegimu ir kt.

Ramunių graižai vartojami kosmetikoje. Jų vandenine ištrauka dažomi plaukai (auksine spalva), nuo jos veido oda švelnėja, tampa elastinga.

Vaistinės ramunės žaliavos vis labiau pasigendama, todėl šeima, turinti kolektyvinį sodą ar kitą žemės plotelį, galėtų užsiauginti ramunėlių. Jos mėgsta lengvo priemolio ar priesmėlio dirvą, šviesias vielas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *