Ilgaamžiai sodo bijūnai

bijunaiŠie augalai priklauso peoninių (ang. Paeonia) genčiai, vienintelei genčiai iš Paeoniaceae žydinčių augalų šeimos. Kilę iš Azijos, pietinės Europos ir vakarinės Šiaurės Amerikos, bijūnai užima tvirtas pozicijas ir mūsų soduose. Ribos tarp bijūnų rūšių nėra aiškios, tad jų skaičius apytiksliai įvairuoja nuo 25 iki 40.

Dauguma bijūnų yra žolinės kilmės daugiamečiai augalai, užaugantys nuo pusės iki pusantro metro aukščio, bet kai kurie panašūs į medelius ir pasiekia net tris metrus. Tai gėlės dideliais stambiais žiedais, skeltais lapais, dažniausiai kvepiančios, spalviškai varijuojančios nuo raudonos iki geltonos ar baltos.

Augalo pavadinimo kilmės istorija – senovės Graikijoje. Mitologijoje buvusi medicinos ir gydymo deivė Paeona (arba Paeana), Asklepijaus mokinė. Ši taip gerai pramoko savo amatą, kad užsitraukė net savo mokytojo nemalonę. Išvydęs, jog mergaitei gali grėsti pavojus, vyriausiasis dievas Dzeusas, apsaugodamas ją nuo Asklepijaus pinklių, pavertė Paeoną gėle (ang. gėlės pavadinimas peony).

Bijūnai skirstomi pagal augimo įpročius ir žiedo rūšį: žoliniai (krūmai), medeliai ir bijunu krumastarpiniai, baltažiedžiai, japoniški, plukiniai, pusiau dvigubi, dvigubi ir didieji dvigubi. Kiekviena rūšis dar skirstoma pagal žiedo struktūrą. Žoliniai bijūnų krūmai nuvysta žiemą ir iš naujo suklesti pavasarį, o štai bijūnų medeliai žiemai numeta visus lapus ir lieka styroti tik medingi stiebai. Tarpiniai bijūnai yra augalas tarp žolinio krūmo ir medelio. Jų lapų forma tokia, kaip bijūnų medelio, tačiau per žiemą nuvysta, o savo forma augalas panašus į žolinį krūmą, tačiau yra žemesnis. Bijūnai yra dideli, platūs išsikeroję augalai, tad, jei auginate ir kitų gėlių, geriausia juos sodinti už jų, kad neužgožtų. Pavasarį bijūnai išleidžia rausvus ūgliukus ir labai greitai vešliai sulapoja. Žydėjimo laikas priklauso nuo bijūnų rūšies, bet paprastai pradeda žydėti gegužės mėnesį.

Bijūnai, lyginant su kitom daugiametėm gėlėm, yra bene didžiausi ilgaamžiai. Pasodinę bijūną šiandien, galite būti tikri, jog juo džiaugsis ir jūsų anūkai. Tai ne tik sodo puošmena, bet puikiai atlieka savo pareigas ir nuskintos bei pamerktos vazone. Vis dėlto, jei jau ketinate pasisodinti bijūnų, turėtumėte žinoti keletą dalykų.

Bijūnams tinkama vieta augti yra ta, kur saulė šviestų bent pusę dienos, geriausia – visą. Geriausia juos sodinti ankstyvą rudenį, bet taip pat gana neblogai sodinti ir ankstyvą pavasarį. Sodinimo vietą turite pasirinkti itin apdairiai, nes joje bijūnai gali augti dešimtmečiais. Iškaskite daug didesnę duobę, nei manote reikėsiant, ir bijunu medelispridėkite derlingos žemės, perpuvusio komposto. Jei bijūnų sodinimui pirksite, pasistenkite atrasti tokių su plačiomis didelėmis šaknimis – tai jų gero augimo ir klestėjimo sėkmės paslaptis. Taip pat nesodinkite pernelyg giliai – bijūnai to nemėgsta. Jei jūsų pasodintas augalas po kelių metų nustoja žydėjęs, patikrinkite, ar jis nesusmego giliai į žemę. Gali būti ir atvirkščiai – bijūnas kenčia nuo pernelyg aukštai nuo žemės paviršiaus link stiebo susikaupusių žemių. Kita blogo žydėjimo priežastis – per mažai saulės.

Gera idėja pririšti bijūnus prie kuoliukų, kadangi jie vešlūs, svoris didelis, tai gali negražiai išsivartalioti, atrodyti netvarkingai. Bijūnai linkti pradeda nuo vasaros vidurio. Kaip bijūnai nužydi – nukirpkite žiedelius.

Jei šiomis gėlėmis norite džiaugtis ne vien sode, bet ir namuose, galite drąsiai skinti ir merkti į vazas. Tiesa, geriausia skinti tuos žiedus, kurie vos parodo pirmuosius išsiskleidimo ženklus, kitu atveju labai greitai peržydės ir numes žiedlapius. Jei nuskintą puokštę šiek tiek palaikysite šaltoje patalpoje ar net šaldytuve, apstabdysite žydėjimo procesą ir pamerktais žiedais galėsite džiaugtis ilgiau nei savaitę.

  3 comments for “Ilgaamžiai sodo bijūnai

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *