Šilauogės krūmas išauga iki 1,5m aukščio. Šilauogės lapų forma panaši į mėlynių, tik jie kelis kartus didesni. Augalas žydi birželio mėnesiais. Uogos, nelygu veislė, noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Vėlyviausių veislių uogos skinamos rugsėjį iki pat stipresnių šalčių. Jos panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, 1-2cm skersmens, susitelkusios kekėse. Šilauogės (sodinės arba sodo) pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo. 5-6 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera. Nuo vieno krūmo priskiriama 3 – 6 kg uogų. Uogų saldžiarūgštis skonis nenusileidžia mėlynėms, jos netgi saldesnės.
Šilauogės paplitimas iš Šiaurės Amerikos introdukuotos mėlynių bei vaivorų giminės. JAV sukultūrintos jau prieš 150 metų. Dabar plačiai veisiamos Vokietijoje, Skandinavijoje, Lenkijoje.
Šilauogių auginimas nesudėtingas. Svarbu tinkamai pasirinkti veislę, bei paruošti žemę sodinimui. Šilauogėms patinka rūgšti dirva, dažniausia jos ir sodinamos į rūgščias durpes.
Dauguma šilauogių veislių puikiai peržiemoja, jei temperatūra nenukrinta žemiau -25 C šalčio, jos atsparios žemoms temperatūroms žiemą.
Šilauogių veislių labai daug, dažniausia skiriasi krūmų augimu, derlingumu, atsparumu žiemą, uogų dydžiu, spalva, vaškinio apnašo intensyvumu, odelės tvirtumu ir aišku vienu iš svarbiausių veiksnių – skoniu.
Lietuvoje geriausia auga ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo šilauogių veislės, nes vėlyvų veislių uogos įprastai nespėja visos sunokti.
Šilauogės taip pat turi gerą prekinę išvaizdą, jos šviesiai mėlynos su intensyviu vaškiniu apnašu. Uogų minkštimas yra šviesus kuriame išsidėsto smulkios rudos sėklos.
Šilauogių uogos prinoksta ne vienu metu. Nokstančios uogos pirmiausiai nusidažo tamsiai violetine spalva, vėliau pamėlynuoja. Kuomet šilauogės prinoksta, nusidažo mėlynai ir dar praeina 7-10 dienų. Pirmą kartą skinama, kai prinoksta apie trečdalis derliaus.
Ypač vertinamos veislės, turinčios nedidelį vaiskočio prisitvirtinimo randelį, kuris nuskynus uogą lieka sausas. Jei odelė šioje vietoje įtrūksta, tokių veislių uogos išsilaiko prasčiau.
Sodinių šilauogių plitimą riboja brangūs sodinukai, nes augalai sunkokai dauginami. Šakelės šaknijasi tik rūko kamerose, naudojant augimo stimuliatorių ir šildant substratą. Geriausias substratas ruošiamas iš rudų durpių, rupaus smėlio bei senų pjuvenų(santykis 4:1:1). Sodinamos 2x3m atstumais. Nepakenčia pavėsio. Šilauogės reikia sodinti įsaulyje, užuovėjoje. Prasidėjus sausroms, laistyti, bet geriau ne kietu vandentiekio vandeniu.
Šilauogių sodinukų pasirinkimas
Geriausia rinktis dvimečius krūmelius su sveikomis vešliomis šaknimis ir stipriais sumedėjusiais ūgliais. Nepirkite krūmelių su parudavusiomis, dėmėtomis šakutėmis, ar negražiais dėmetais lapais, nes jauni augalai palyginti neatsparūs ligoms – rinkitės tik sveikus krūmelius.
Daugelis ligų atkeliauja su naujai įsigytais sodinukais, todėl įsigyjant ir svarbu atidžiai apžiūrėti ką perkate. O pastebėjus ligotų sodinukų – geriau apskritai rinktis kitą pardavėją.
♦ Šilauogių ligos ir kenkėjai
♦ Šilauogių sodinimas
♦ Šilauogių genėjimas
Šilauogių tręšimas
Šilauogių negalima pertręšti, nes augalų šaknys labai jautrios druskų koncentracijai. Tačiau gerai tręšiamos šilauogės užaugina tvirtus skeletinius ir daugiau derančių ūglių. Tinkamiausias azoto šaltinis — amonio salietra ir amonio sulfatas.
Azoto reikia kitų metų žiedinių pumpurų formavimuisi, ūglių augimui. Azotinių trąšų perteklius skatina vegetatyvinių ūglių augimą antroje vasaros pusėje, todėl jie nespėja subręsti, vėliau prinoksta uogos. Kai jų trūksta, prastai auga ūgliai, susmulkėja uogos. Azotinėmis trąšomis augalai tręšiami kovo — balandžio mėnesį (prieš pumpurų sprogimą) ir maždaug po 6 savaičių.
Fosforo trąšų šilauogėms reikia nedaug. Jomis tręšiama nuėmus derlių. Dėl kalio trąšų šilauogės dera gausiau, uogos būna stambesnės. Paprastai tręšiama kalio sulfatu, visai netinka kalio chloridas. Tręšiama nuėmus derlių arba anksti pavasarį (kartu su azotinėmis trąšomis) prieš pumpurų sprogimą.
Tręšiant šilauoges svarbu, kad netrūktų drėgmės. Per sausras patręštus augalus būtina gerai palaistyti. Trąšos ant žemės paskirstomos tolygiai, nes išpiltos vienoje vietoje gali stipriai apdeginti šaknis (ypač amonio ir kalio sulfatai).
* * *
Šilauogių uogose yra 0,5-0,8% organinių rūgščių, vitamino C, taip pat vitaminų B1, B2, A, PP, antioksidantų, baltymų, riebalų, daug geležies, kalcio, fosforo ir kitų veikliųjų medžiagų. Karotino kiekiu prilygsta sojai, vitamino B1 kiekiu- juodiesiems serbentams, vitamino B2 kiekiu- citrinoms ir šaltalankiams.
Šilauogės maistui
Uogos valgomos šviežios, puikiai tinka šaldyti, iš jų verdama puiki uogienė, kompotai, tinka kisieliui, marmeladui gaminti.
2 comments for “Šilauogės – auginimas ir priežiūra”