Šilauogių sodinimas rudenį rekomenduojamas anksčiau, kad naujoje vietoje prigytų ir pasiruoštų žiemai. Jei krūmelį nusipirksite vėlai rudenį, geriau jį prikasti, uždengti lapais, pjuvenomis ir taip palikti žiemoti, o pasodinti pavasarį. Ligų profilaktikai galima pridengtus augalus dar nupurkšti 0,25 proc. eupareno tirpalu.
Šilauogėms patinka šilta ir saulėta vieta – tai atvirų saulėtų vietų uogakrūmis. Dirva turi būti rūgšti – pH 3,5-4,8, bet ne daugiau kaip pH 5,5 ir labai laidi vandeniui. Augalai negali pakęsti sausros, tačiau dirva neturi būti ir nuolat įmirkusi, augalui pražūtingas kelias paras telkšantis paviršiuje vanduo.
Šilauogės labai jautrios drėgmės svyravimams dirvožemyje. Kad gerai augtų ir vystytųsi, vidutiniškai joms reikia 25-50 mm kritulių per savaitę.
Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį šilauogių sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens, 40 – 60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Turėtų būti taip, kad didesnioji dalis durpių viršuje, o pjuvenos apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, šviežios gali duoti puvinį, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, tai supus, kol šaknys pasieks jas. Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers. Į duobę nereikėtų berti jokių mineralinių trąšų.
Plantacijų sodinimui kasami grioviai, užpilami tinkamu substratu, įrengiama lašelinė paviršinė laistymo sistema, kai vamzdžiai klojami paviršiuje ir prie kiekvieno krūmo padaroma laistymo anga. Reikia dar ir laistymo iš viršaus uogakrūmių apsaugai nuo pavasarinių šalnų. Sodinama kas 1-1,5 m, paliekant 2-3 m tarpueilius.
Sodinama tokiu pat lygiu kaip vazonėlyje ar taip, kaip augo prieš persodinimą, galima netgi kokiu centimetru aukščiau. Šaknys išskleidžiamos horizontaliai, nedideliame gylyje, nereikėtų palikti šaknų gumulo.
Pasodintą augalą labai gerai būtų pamulčiuoti. Tam labai tinka pjuvenos (tik ne šviežios, o kelis metus pastovėjusios, nes šviežios iš dirvos pasisavina azotą), spygliai, galima ir smėlio sluoksnelį užberti. Kaip mulšas visai netinka kompostas, nes jis šarmina dirvą. Geriausia mulšiuoti spygliuočių pjuvenomis. Šilauogių šaknys paviršinės. Dėl mulčio žemė ilgiau neperdžiūva, bet ir neužmirksta, net jeigu ilgai lyja, pagerėja dirvos struktūra. Mulčiuotų šilauogių šaknys mažiau kenčia nuo didelių temperatūros svyravimų. Sausą ir karštą vasarą mulčiuotuoje žemėje palyginti vėsu, o šaltą žiemą – šilta. Be to, mažiau auga piktžolės.
Laistyti po pasodinimo reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Laistykite minkštu vandeniu, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusiu.
Kol neprigis, tręšti nereikia. Prigiję augalai tręšiami trąšomis uogakrūmiams.
Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio 80 – 90 cm, aukštaūgės 100 – 120 cm. Reikėtų stebėti, kad šakos nesusipintų ir tokias nugenėti.
♦ Šilauogių veislės
♦ Šilauogių genėjimas
♦ Šilauogių auginimas ir priežiūra
Dirva šilauogėms
Aukštapelkių durpiniai dirvožemiai šilauogėms patys tinkamiausi ( ph – 3,8 – 4,8). Šilauogės nemėgsta šviežio gyvulių mėšlo, todėl žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ne vėliau kaip prieš pusę metų iki sodinimo. Dirvą galima parūgštinti sieros milteliais. Visame plote būtina išnaikinti piktžoles, ypač daugiametes. Dirva purškiama 2 proc. koncentracijos randapo ar kitokių herbicidų su glifosatu tirpalu. Jeigu sodinamas didesnis šilauogių plotas, žemė pradedama ruošti ankstyvą rudenį. Pirmiausia plotas suariamas 25 cm gyliu. Iki pavasario velėna supūva, piktžolės sunyksta. Pavasarį žemė išlyginama, išariamos 0,4-0,6 m gylio ir 0,8-1 m pločio vagos, į jas pripilama rūgščių durpių, nešviežių spygliuočių pjuvenų ar žievių, smulkių medžio drožlių ir viskas sumaišomai Sunkesnėje dirvoje virš tokios vagos suformuojama kaupas, 0,6 m pakilimas (volas), į kurį ir sodinamos šilauogės.
6 comments for “Šilauogių sodinimas”