Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina
Kalninė arnika paplitusi Europos kalnuose, taip pat aptinkama pelkėse ir viržynuose. Ištisus šimtmečius ji žinoma kaip vaistažolė. Kadangi radimvietės gamtoje tampa vis retesnėmis, ši rūšis įtraukta į saugomųjų augalų sąrašus. Prancūzijoje ji vadinama „alpiniu tabaku“, nes į miltelius sutrinti lapai buvo uostomi. Turinys Augalo savybės Status stiebas su pailgais kvepiančiais lapais užauga iki 60 cm…
Didžioji nasturta ar nasturtė yra kilusi iš Andų kalnuose esančių valstybių – Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos, kur ji aptinkama daugiausia vėsaus klimato kalnų srityse. Savo tevynėje šis dekoratyvus vijoklinis augalas jau ilgą laiką vertinamas dėl gydomųjų ir baktericidinių savybių. Apie augalą Šeima: nasturtiniai (Tropaeolaceae). Jautrus šalčiui vienametis laipiojantis augalas išaugina maždaug 3 metrų ilgio…
Mėlynžiedę levandą galima drąsiai vadinti pripažinta aromaterapijos karaliene. Augalo pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „lava“ (praustis, plauti), ir tai puikiai atspindi romėnų pomėgį maudytis aromatingose ir gaiviose levandų voniose. Be to, Romoje ir Graikijoje kambarius rūkydavo levandų šakelėmis, kaip priemone nuo užkrečiamųjų ligų. Augalo eterinis aliejus būdavo išgaunamas iš antžeminės augalo dalies jam žydint.…
Jau seniai žmonės pastebėjo, kad prie pūliuojančių žaizdų bei ilgai negyjančių odos opų pridėjus susmulkintus šviežius dirvinės čiužutės lapus labai palengvėja. Šie kompresai efektyviai iš žaizdų išvalo pūlinius bei padeda greičiau užgyti. Šis vaistinis augalas kaip piktžolė auga želdiniuose, šalia sodybų. Dirvinę čiužutę ypač dažnai galima pamatyti pamiškėse, rečiau – nuokalnėse. Tai vienmetis, žolinis, 15-20…
Kvapioji našlaitė yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar Europoje yra daug kur sulaukėjusi. Smulkūs žiedai pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Senovėje ją augino graikai, kurie šį augalą vadino Atėnų miesto simboliu, o dievų paveikslus puošė našlaitės žiedais. Šakniastiebis visžalis daugiametis augalas, kuris ant trumpų stačių stiebų išaugina visą kuokštą širdiškų dantytų lapų. Apie 2…
Vaistinis valerijonas, dar vadinamas „kačių žole“, „miškine levanda“ ar „mėnulio žolė“, yra pasaulyje plačiai paplitęs augalas. Jis aptinkamas drėgnuose augavietėse, tokiose kaip upelių pakrantės, pievų pakraščiai ir pamiškės. Viduramžiais jis buvo vertinamas kaip piemonė nuo podagros ir dieglių, be to, augalas turėjo saugoti nuo raganų ir demonų. Jau daug šimtmečių žinomas augalo raminamasis poveikis. Vaistinis…
Iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį čiobrelį vienuoliai pernešė per Alpes. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose. Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais…
