Levanda – aromaterapijos karalienė

Mėlynžiedę levandą galima drąsiai vadinti pripažinta aromaterapijos karaliene. Augalo pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „lava“ (praustis, plauti), ir tai puikiai atspindi romėnų pomėgį maudytis aromatingose ir gaiviose levandų voniose. Be to, Romoje ir Graikijoje kambarius rūkydavo levandų šakelėmis, kaip priemone nuo užkrečiamųjų ligų. Augalo eterinis aliejus būdavo išgaunamas iš antžeminės augalo dalies jam žydint. Dėl savo lengvo, subtilaus, vėsinančio, minkšto ir gaivaus aromato levanda plačiai naudojama parfumerijoje.

Mėlyniai žydinti levanda yra visžalis, šalčiui atsparus puskrūmis, kurio tėvynė  – Viduržemio jūros regionas, Kanarų salos ir Indija.  Tai augalas, kuris priklausomai nuo veislės, užauda iki 40-60 cm aukščio. Levanda turi siaurus, sidabriškai pilkais plaukeliais apaugusius aromatingus lapus. Liepos mėnesį išsiskleidžia kvapūs žiedai, sutelkti į ilgakočius lapus. Liepos mėnesį išsiskleidžia kvapūs žiedai, sutelkti į ilgakotes varpas.

Kad augalas būtų aromatingas, jam reikia daug saulės ir užuovėjos. Dirvožemis turėtų būti kalkingas ir gerai drenuojamas, geriau sausas, nei per drėgnas.

Levandą galima pavasarį pasėti patalpoje, o gegužės mėnesį persodinti į daržą. Po žydėjimo rekomenduojama augalą nupjauti iki trečdalio, kad susiformuotų tankus keras. Galima dauginti auginiais arba padalinti stambų kerą.

Levandos žiedus rinkite tik tada, kai jie pilnai išsiskleidžia, nes būtent tuo metu jų spalva ir kvapas bus patys intensyviausi. Džiovinti žiedus reikia gerai vėdinamoje pritemdytoje patalpoje.

Labai šaltomis žiemomis sode auginamą levandą  reikėtų apkasti kaip rožes ir  pridengti eglišakiais, kad nenušaltų. Pavasarį nušalusios ar nudžiūvusios šakos išpjaunamos. Žiemos metu levandą taip pat galima pernešti iš lauko į patalpą, pastatyti į šviesią ir šaltą, bet nuo šalčių apsaugotą vietą.

Levandos aromatu dažnai praturtinami muilai, dušo žele, oro gaivikliai, kosmetikos priemonės ir kvepalai. Šio augalo aromatas naudojamas ne tik parfumerijoje ir kosmetikoje. Levanda pripažinta ir kaip prieskonis gaminant įvairius patiekalus bei alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus.

Sausi levandos žiedai nuo seno naudojami kaip spintų oro gaiviklis, taip pat patalynės ir drabužių kvėpinimui, kandžių ir kitų vabzdžių naikinimui. Be džiovintų levandos žiedų neapsieina ir sausų puokščių kompozicijos ir kalėdinės patalpų dekoracijos.

Taip pat levanda pasitarnauja ir kaip vaistas. Levandos aliejus naudojamas pašalinti stresui, galvos ir sąnarių skausmui, kaip priemonė nuo nudegimų ir kaip masažinis aliejus. Eterinis levandų aliejus pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis, todėl naudojamas gyvenamųjų patalpų oro gaivinimui. Vasaros metu uodų ir kitų mašalų išvijimui iš patalpų iš levandų daromos specialios žvakės.

Liaudies medicinoje levanda naudojama esant nemigai, susijaudinimui verksmingumui. Taip pat levandos aliejus naudojamas plaukų priežiūrai, nes pašalina pleiskanas, plaukų lūžinėjimą, padeda atsikratyti dermatitų ir atstato odos struktūrą. Puikiai veikia kaip priemonė nuo spazmų, mažina neigiamus aterosklerozės ir insulto simptomus. Taip pat normalizuoja kepenų darbą, pagerina tulžies išsiskyrimą pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Efektyviai levanda naudojama valant organizmą nuo šlakų.

  1 comment for “Levanda – aromaterapijos karalienė

  1. Laima
    2014/01/10 at 12:40

    levanda-nuostabus augalas ir jo kvapas,nereikli ir labai naudinga. Noreciau paklausti,gal kas nors zino,ka reikia daryti,kad sodo neterstu svetimi sunys ir kates? Gal yra kokiu nors liaudies ar siaip priemoniu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *