Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)

valeriana-officinalis-vaistinis-valerijonasVaistinis valerijonas, dar vadinamas „kačių žole“, „miškine levanda“ ar „mėnulio žolė“, yra pasaulyje plačiai paplitęs augalas. Jis aptinkamas drėgnuose augavietėse, tokiose kaip upelių pakrantės, pievų pakraščiai ir pamiškės. Viduramžiais jis buvo vertinamas kaip piemonė nuo podagros ir dieglių, be to, augalas turėjo saugoti nuo raganų ir demonų. Jau daug šimtmečių žinomas augalo raminamasis poveikis. Vaistinis valerijonas ir šiandien plačiai auginamas kaip vaistinė žaliava.

Status, iki 2 metrų užaugantis daugiametis augalas su trumpu, bet labai kompaktiškų šakniastiebių. Iš jo auga mėsingi šakoti stiebai su šviesiai žaliais, giliai karpytais plunksniškais lapais. Nuo liepos iki rugpjūčio skleidžiasi smulkūs balti arba rausvos spalvos žiedai, sutelkti į tariamuosius skėčius. Augalo sudėtyje yra alkaloidų, pasižyminčių raminamuoju poveikiu.

Vaistinis valerijonas sode veši tiek saulėtuoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje. Jis geriausiai auga ten, kur drėgnas dirvožemis. Vaistinis valerijonas tinka dideliam kaimiško stiliaus sodui apsodinti, daugiamečių augalų lysvėms ar žolynų daržui. Jam reikia daug vietos, nes jis išaugina palaipas. Į gamtinę aplinką panašiame sode šis augalas sulaukėja.

Šis daugiametis augalas užauga iki 2 m aukščio, o keras išsiplečia iki 80 cm. Todėl augalai turi būti sodinami 40 cm atstumu, gausiai patręšti kompostu, nuolat laistomi. Vaistinis valerijonas dauginamas sėklomis: paasarį sėjamas patalpoje, o rudenį į atvirą gruntą. Nuo suvešėjusių augalų gali būti imamos palaipos, o senesnius augalus rudenį ar pavasarį galima dalinti. Purus drėgnas, bet neįmirkęs dirvožemis sudaro sąlygas augalui vešėti.

Vaistinėmis savybėmis labiausiai pasižymi vaistinio valerijono šaknys. Rudenį galima paimti dalį senesnio suvešėjusio augalo šaknų. Jas pirmiausia reikia gerai nuvalyti, šepečiu nuplauti tekančio vandens srove ir sausai nušluotyti. Dideles šaknis supjaustyti, po to suverti ant siūlų ir pakabinti džiūti ar nekarštai džiovinti orkaitėje. Kasdami šaknis per daug nesusilpninkite augalo.

Vaistinis valerijonas vartojamas nemigai, baimės būsenoms ir streso sukeltiems nerviniams sutrikimams gydyti. Raminamasis poveikis susijęs su vadinamaisiais valepotriatais. Be to, augalo sudėtyje yra izovalerijono rūgšties, esterių, rauginių ir gleivinių medžiagų bei eterinių aliejų. Nuo nervingumo ir nemigos padeda valerijono vonia prieš miegą, kuri greitai atpalaiduoja. Būkite atsargūs, nes kai kurie žmonės gali užmigti jau vonioje! Manoma, kad augalas padeda reguliuoti apetitą. 1-2 šaukštelius susmulkintų šaknų reikia užplikyti verdančiu vandeniu. Palaikyti 10 min., perkošti ir gerti.

Valerijonų aliejus naudojamas kvepalų gamyboje, jo dedama į maisto praduktus ir gėrimus.

Vasarą vaistinis valerijonas pasipuošia baltais ir įvairių atspalvių rožinės spalvos žiedais. Išdžiovintas šakeles galima naudoti dekoratyvinėms puokštėms.

Vaistinio valerijono vonia

100 g vaistinio valerijono šaknų užpilti 1 l verdančio vandens, palaikyti 10 valandų ir perkošti. Skystį supilti į vonios vandenį. Galima ir paprasčiau: 250 g valerijono tinktūros, nupirktos vaistinėje, supilti į vonią. Vandens temperatūra turi būti apie 38ºC, o maudymosi trukmė neviršyti 15 minučių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.