Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris)

thymus-vulgaris-vaistinis-ciobrelisIš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį čiobrelį vienuoliai pernešė per Alpes. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose.

Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais pakraščiais atrodo lyg adatėlės. Nuo birželio iki rugpjūčio vystosi smulkūs, balsvi, rožiniai ar violetiniai žiedai, sutelkti į tariamuosius menturius.

Vaistiniams čiobreliui sode reikia daug saulės ir sauso drėgmei laidaus dirvožemio. Jam reikia papildomų trąšų, išskyrus kompostą.

Kadangi čiobrelio sėklos dygsta šviesoje, jas reikia užberti tik labai plonu dirvožemio sluoksniu. Nuo gegužės ji galima sėti lauke. Daigai vasaros pradžioje sodinami 20×20 cm atstumu. Nuo senesnių augalų vasarą galima nupjauti auginius. Jei augalai pavasarį ar vasarą reguliariai nupjaunami, išsivysto nauji švelnūs ūgliai. Vaistinis čiobrelis yra atsparus šalčiui, tačiau drėgname dirvožemyje žiemoja sunkiai, nes augalas greitai pūva.

Jaunus čiobrelio lapus ir ūglius galima skinti nuo gegužės iki lapkričio. Džiovinimui prieš pat žydėjimą nupjaunama kero dalis. Šakos paskleidžiamos pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje.

Dėl malonaus, pikantiškai saldoko skonio vaistinis čiobrelis ypač tinka Viduržemio pajūrio kraštų virtuvės patiekalams pagardinti. Ėrienai jis suteikia ypatingą aromatą. Jis yra nepakeičiama „Provanso žolynų“ sudedamoji dalis. Vaistinis čiobrelis mažina vidurių pūtimą, padeda lengviau įsisavinti riebius ir sunkiai virškinamus patiekalus ir, skirtingai nuo daugelio kitų prieskoninių augalų, jį galima ilgai virti. Džiovintas čiobrelis kvepia stipriau negu švieži lapai.

Vaistinio čiobrelio sudėtyje yra daug eterinių aliejų, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra fenolis, timolis, karvakrolis. Todėl jis skatina virškinimą, mažina vidurių pūtimą, yra puikus antiseptikas ir veikia raminančiai. Arbata geriama nuo viduriavimo, vartojama skalauti sergant stomatitu, ryklės uždegimu. Ki taip pat slopina kosulį ir geriama sergant bronchitu. Kompresais ir losjonais gydomos mažos žaizdelės, suspaudimai ir patempimai. Čiobrelių aliejus, įpiltas į vonią, padeda nuo kvėpavimo ligų, reumato ir bendro išsekimo.

Čiobrelio garų vonelė

2 saujas šviežių čiobrelio žiedų ar lapų sudėti į dubenį, užpilti 1 l verdančio vandens ir šiek tiek palaikyti, kad pritrauktų. Galvą uždengti rankšluosčiu ir apie 10 min. pakvėpuoti virš dubens. Po to veidą nuplauti šaltu vandeniu ir nusausinti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *