Vaistinis čiobrelis

Thymus vulgaris

Botaninis aprašymas:
Daugiametis 10-20cm aukščio puskrūmis. Šaknis sumedėjusi, stipri, išsišakojusi, ruda. Stiebas status arba kylantis, sumedėjęs, šakotas, plaukuotas. Šakelės rusvos, suplotai keturbriaunės. Lapai trumpakočiai arba beveik bekočiai, lancetiški ar linijiški, 5-10mm ilgio ir apie 3mm pločio, liaukingi. Žiedai rožiniai arba rausvai lelijiniai, susitelkę po 3-6 viršūninių lapų pažastyse, sudaro trumpas galvutes arba varpas. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Vaisiai subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Vaisiaitamsiai rudi riešutėliai. Aromatinis, dekoratyvinis, medingas, prieskoninis ir vaistinis augalas.

Paplitimas:
Paplitęs Pietų Europoje, Viduržemio pajūrio šalyse. Auginamas Rusijos europinėje dalyje, daugelyje Europos šalių bei Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auginamas daržuose, darželiuose bei botanikos soduose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Taip pat respublikoje natūraliose augimvietėse auga paprastasis čiobrelis(Thymus serpyllum) ir keturbriaunis čiobrelis(Thymus pulegioides). Pastarasis nuo paprastojo čiobrelio skiriasi stačiu arba kylančiu, viršutinėje dalyje ryškiai keturbriauniu stiebu ir kiaušiniškais lapais. Auga priemolio, priesmėlio dirvose, dirvonuose, sausose pievose. Dažnas visoje respublikoje. Paprastasis čiobrelis gali būti sėkmingai auginamas.

Auginimas:
Vaistinis čiobrelis gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje ir kalkingoje, puveningoje dirvoje. Čiobreliai dauginami sėklomis, gyvašakėmis, kerelių dalijimu. Rudenį(rugsėjo pabaigoje) stiebeliai su 2-3 šaknelėmis atskiriami nuo kerelio ir sodinami eilėmis, paliekant tarp augalų 15-20cm tarpus. Čiobrelius vienoje vietoje tikslinga auginti 3 metus. Šaltesnę ir besniegę žiemą vaistinis čiobrelis kartais nukenčia nuo šalčio. Patariama žiemai augalus pridengti lapais arba durpėmis.
– Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio thymus- jėga, drąsa. Augalas veikia stiprinančiai ir gaivinančiai.
* * *
Vaistinei žaliavai vartojama visų čiobrelių antžeminė dalis(žolė). Žolė pjaunama augalams žydint(birželio-liepos mėnesiais). Nupjovus nesumedėjusią antžeminę čiobrelių dalį nuo 1/3 augalų, ji paskleidžiama plonu sluoksniu ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35-40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava yra malonaus kvapo ir aštraus skonio. Tinka vartoti 2 metus. Žolėje yra 1,5-2,5% eterinio aliejaus(pagrindiniai komponentai- timolis ir karvakrolis), taip pat raugintų, karčiųjų, mineralinių medžiagų, rūgščių, saponinų, vitamino C.

Vartojimas medicinoje
Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos pasižymi dezinfekuojamosiomis ir raminamosiomis savybėmis. Jo nuoviras ir skystas ekstraktas vartojamas atsikosėjimui lengvinti ir skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš čiobrelio paruošti preparatai
naikina mikrobus, virusus, slopina uždegimus, atpalaiduoja spazmus. Vartojamas nuo virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.

Liaudies medicinoje
Čiobrelių arbata gydomi pilvo ir galvos skausmai, peršalimo ligos, įsisenėjęs kosulys; vartojama esant nemigai, kvėpavimo takų uždegimams. Žolės nuoviras- geras vaisias nuo vidurių pūtimo. Išoriškai naudojama inhaliacijoms, įtrynimams, kompresams, aromatinėms vonioms, burnos, nosiaryklės skalavimams nuo gleivinės uždegimo. Stiprus žolės nuoviras pilamas į vonią visam organizmui bei odos kapiliarams stiprinti, sergant raumenų ir sąnarių ligomis; juo skalaujama burna sergant gleivinės uždegimu.
– Žaliava vartojama pertusino gamybai, kuris ypač tinka vaikams nuo kosulio.

Nuo bronchito
❖ 1-1,5 šaukšto orasausės čiobrelių žolės užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Po 20-25min nukošti ir gerti po šaukštą 1-5 karius per dieną prieš valgį. Arbatą tinka pasaldinti medumi.

Laringitui ir tracheitui gydyti
❖ Čiobrelių užpilas. 15g susmulkintos žaliavos užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Gerti po šaukštą 4-5 kartus per dieną po valgio.

Įsisenėjęs sausas kosulys
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio ir šaukštą pavasarinės raktažolės žolės užpilti 3 stiklinėmis(600ml) vandens ir 10min virti. Nukošti ir gerti karštą su medumi 3 karius per dieną. Gulėti lovoje šiltai apsiklojus.

Prakaitavimui skatinti
❖ Imti 20g vaistinio čiobrelio džiovintos žolės, 20g liepos žiedų ir 20g vaistinės ramunės žiedų. Mišinį gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, 5min palaikyti, nukošti. Nuovirą gerti
šiltą po 1/2 stiklinės(100ml) keletą kartų per dieną.

Sirupas vaikams
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio žolės ir šaukštą vaistinės svilarožės šaknų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) vandens ir 10min virti. Palaikyti 20min. ir nukošti. Įdėti 2 šaukštus medaus ir getai išmaišyti. Duoti po šaukštą šio sirupo vaikams, kurie dažnai kosti ar skundžiasi galvos skausmais.

Virškinimui gerinti
❖ Imti 2 šaukštus čiobrelių žolės, šaukštą trilapio pupalaiškio žolės, šaukštą miškinės sidabražolės šaknų. Mišinį užpilti 4 stiklinėmis(800ml) vandens ir 10min virti. Palaukti pusvalandį ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 4 kartus per dieną 15-20min prieš valgį.

Burnai skalauti
❖ Sergant burnos ertmės ar gerklės uždegimu burną skalauti vaistinio čiobrelio nuoviru: šaukštą vaistinio čiobrelio žolės užpilti. 2 stiklinėmis(400ml) vandens. Virti 10min, pusvalandį palaikyti ir nukošti. Šiltu nuoviru
skalauti burną 3 kartus per dieną.

Naikina pleiskanas
❖ 2 šaukštus vaistinio čiobrelio žolės užpilti 3 stiklinėmis(600ml) vandens. Virti 10-15min, palaukti, kol pritrauks, nukošti. Sutepti prieš tai švariai išplautą galvą ir palikti džiūti. Pakartoti keletą kartų.

Kompresas
❖ Čiobrelio žaliavą užplikyti verdančiu vandeniu, suvynioti į drobinę medžiagą ir dėti ant skaudamos vietos.

Žolės nuoviras
❖ Pilamas į vonią kaip aromatinė, dezinfekuojamoji ir skausmo malšinamoji priemonė. 200g žolės 15min virti 4 litruose vandens. Išvirus perkošti ir supilti į vonią.

Maistui
Čiobrelių žolė yra sudėtinė prieskonių dalis, o jų eterinis aliejus vartojamas maisto pramonėje mėsos, žuvų, ankštinių daržovių patiekalams, marinatams, kokteiliams, sūriams, arbatoms paskaninti. Dedama į padažus ir ypač tinka į žirnių, pupelių, sojų sriubas. Vartojamas raugiant, konservuojant, marinuojant daržoves.
– Vaistinio čiobrelio žolę galima vartoti kaip mairūno pakaitalą, o mišinį su dašiu – vietoj pipirų.

Salotos su čiobreliais ir morkomis
❖ Morkas sutarkuoti stambia trintuve ir sumaišyti su susmulkintais čiobreliais. Įdėti svogūnų laiškų, dilgėlių, lapų, pasūdyti ir išmaišyti. Paskaninti majonezu, grietine, pabarstyti krapais ir petražolėmis.

Kitos panaudojimo sritys
– Čiobreliai naudojami farmacijoje bei parfumerijoje.
– Įeina į skysčių, vartojamų burnai skalauti, bei dantų pastų sudėtį.
– Augalai dekoratyvūs, ilgai žydi, tinka sodinti grupėmis vejose, alpinariumuose.
– Medingi. Iš 1ha čiobrelyno bitės surenka daugiau kaip 400kg nektaro.
Čiobrelio negalima vartoti nėščioms moterims bei sergant kepenų ir inkštų ligomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.