Vaistinis isopas (vaistinė juozažolė)

Hyssopus officinalis

Botaninis aprašymas:
Daugiametis 20-60cm aukščio malonaus kvapo puskrūmis. Šaknis liemeninė, sumedėjusi. Stiebas status, šakotas, keturbriaunis, apatinė dalis sumedėjusi. Lapai priešiniai, tamsiai žali, 2-4cm ilgio, 2-7mm pločio, nusmailėjusia viršūne, apaugę retais plaukeliais, su eterinėmis liaukutėmis. Žiedai mėlyni, rožiniai arba balti, lapų pažastyse netikruose menturiuose, sukrauti po 3-7. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais, sėklos subręsta rugsėjo mėnesiais. Vaisiai- tamsiai rudi, tribriauniai riešutėliai. Dauginama sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Prieskoninis, medingas, vaistinis ir dekoratyvinis
augalas.

Paplitimas:
Kilęs iš Viduržemio jūros šalių. Paplitęs Pietų Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Daugelyje šalių auginamas. Lietuvoje savaime neauga. Dažnai auginamas sodybų gėlynuose, soduose, sodininkų kolekcijose. Seniau vaistinis isopas Lietuvoje daug kur buvo auginamas darželiuose, todėl pasitaiko ir sulaukėjusių augalų.

Auginimas:
Augalai dirvai nereiklūs, tačiau gerai auga nepiktžolėtoje, derlingoje priesmėlio arba priemolio dirvoje, saulėtoje vietoje. Augalai vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Dirva ruošiama iš rudens. Dauginama sėklomis arba dalijant kerus. Sėklos sėjamos inspekte, šiltnamyje arba tiesiai į dirvą. Sėjama anksti pavasarį arba vėlai rudenį eilėmis, 60-70cm tarpueiliais. Sėklos sudygsta per 7-14 dienų. Daigai su 3-4 tikraisiais lapeliais retinami 30-40cm atstumais tarp augalų. Išauginti arba išrauti retinant daigai sodinami eilėmis 30-50cm atstumais tarp augalų, 60-70cm tarpueiliais. Pirmaisiais auginimo metais galima ruošti isopų žolę, o vėlesniais augalai suformuoja dekoratyvų, kompaktišką puskrūmį su daug žiedynų.
* * *
Vaistams ir prieskoniams pjaunama isopų(juozažolių) antžeminė dalis(žolė). Žolė(šakelės iki sumedėjusios dalies) pjaunama 2 kartus per vegetaciją žydėjimo pradžioje(pirmas derlius – birželio pabaigoje – liepos pradžioje; antras- rugsėjo pabaigoje). Aromatingiausi būna lik pražydę isopai, todėl tuo laiku ir pjaunami prieskoniams. Žolė paskleidžiama plonu sluoksniu, džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovykloje 35-40°C temperatūroje. Džiovinant žaliava vartoma. Išdžiovinus reikia pašalinti sumedėjusias stiebų dalis. Paruošta žaliava pakuojama į sandariai uždarytus stiklinius indus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vartoti tinka 2 metus. Vaistinio isopo žolėje kaupiasi eterinis aliejus(iki 1%), kurio pagrindiniai junginiaipinokamfonas (30-45%), pinenas, cineolis, kamfenas ir kiti. Be to, antžeminėje dalyje yra 8% raugų; vaško, organinių rūgščių, glikozidų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų. Lapuose randama apie 116mg% vitamino C.

Vartojimas medicinoje
Isopų veikliosios medžiagos pasižymi antiseptiniu ir spazmolitiniu poveikiu. Žolės užpilas vartojamas atsikosėjimui palengvinti, sergant bronchitu, bronchų astma, be to, tai puiki virškinimą ir apetitą gerinanti priemonė; skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, reguliuoja prakaitavimą, stiprina organizmą, stimuliuoja kraujo apykaitą.

Liaudies medicinoje
Isopas vartojamas nuo naktinio prakaitavimo. Isopų žolės užpilu skalaujama uždegimo pažeista gerklė bei užkimus. Išoriškai – koncentruoto nuoviro pavilgais gydomos negyjančios žaizdos, opos, ant jų dedami pavilgai. Be to, šalinami sumušimų, reumato skausmai. Isopų eteriniu aliejumi tepamas
veidas ir rankos, kad negeltų bitės.

Kosuliui palengvinti
❖ Šaukštą susmulkintos isopo žolės užplikyti termose 400ml verdančio vandens. Po 10-15min nukošti. Šiltą užpilą gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3-4 kartus per dieną.

Mažina prakaito išskyrimą
❖ Imti lygiomis dalimis džiovintos ir susmulkintos vaistinio isopo žolės, vaistinio šalavijo ir graikinio riešutmedžio lapų, gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline(200ml) vandens, pavirinti 5min. Ataušus nukošti. Gerti po 2-3 stiklines per dieną.

Maistui
Lietuvoje vaistinis isopas kaip dekoratyvus augalas auginamas seniai, o kaip prieskoninis- nuo 1970 metų. Žali ir džiovinti vaistinio isopo lapai bei žiedai yra malonaus aromato, aštriai kartoko skonio. Vartojami įvairioms šviežių daržovių salotoms, žuvies, silkės, varškės, bulvių ir daržovių antriesiems patiekalams, padažams, marinatams paskaninti.
– Eteriniai aliejai suteikia specifinį aromatą ir aštroką karstelėjusį skonį; jie vartojami likerių, degtinės gamyboje.
– Isopu galima gardinti maisto produktus, sumaišius su petražolėmis, krapais, salierais, mėtomis, mairūnais ir bazilikais.

Kitos panaudojimo sritys
– Vaistinis isopas yra labai vertingas medingasis augalas. Iš jo surenkamas aukščiausios rūšies medus.
– Vartojamas parfumerijos ir kosmetikos pramonėje.
Isopų(juozažolių) preparatų nepatartina vartoti ilgą laiką. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.