Paprastoji kiaulpienė (Teraxacum officinale)

teraxacum-officinale-paprastoji-kiaulpieneIš Europos kilęs augalas yra paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, kur daugiausia auga pievose. Jo teigiamą poveikį sveikatai pastebėjo jau senovės arabai ir graikai. Viduramžiais jis buvo labai populiarus. Augalas dar vadinamas piene, sviestagėlė, arba karviažole.

Šio daugiamečio augalo žiedynstiebiai siekia 20-40 cm aukščio. Jam būdingi ilgi giliai karpyti lapai, sutelkti pamatinėje rozetėje, kuri išauga iš ilgos liemeninės šaknies. Pavasarį aukštų lygių žiedynstiebių viršūnėse išsivysto ryškiai geltoni graižai, kur vėliau susiformuoja tipiškos sėklos su skristukais. Pienes ypač mėgsta vaikai. Augalo baltos sultys nėra nuodingos. Jose yra dayg mineralinių medžiagų, vitamino C, geležies, silicio rūgšties, rauginių ir karčiųjų medžiagų.

Nereikli priežiūrai paprastoji kiaulpienė veši tiek saulėtose vietose, tiek daliniame pavėsyje. Jai reikia turinčio daug maistingųjų medžiagų, giliai įdirbto ir puraus dirvožemio.

Geriausias sėjos laikas yra nuo gegužės vidurio iki pabaigos. Sėjama eilutėmis 25-30 cm atstumu. Daigai vėliau išretinami tokiu pat atstumu. Labai svarbu reguliariai laistyti ir purenti. Norint, kad kiaulpienė neišlistų, reikia nulaužyti pumpurus. Žiemą kiaulpienę galima auginti kaip cikoriją. Jos lapai taip pat būna blyškūs. Rudenį reikia kiaulpienes iškasti, lapus nupjauti keletą centimetrų virš šaknų ir sudėtu į dirvožemio pripildytą juodą dėžę arba didelį vazoną. Augalus uždengti neperšviečiamu indu ir laikyti 15-18ºC temperatūroje. Po 3-4 savaičių pradėti nuiminėti derlių.

Jaunus lapus nupjauti šiek tiek virš žemės, stengiantis nepažeisti pumpurų. Žali vasariniai lapai šiek tiek kartoki, tuo tarpu žieminiai yra gležnesni ir švelnesni. Uždarame inde įdėti į šaldytuvą jie išsilaiko apie savaitę. Be lapų, virtuvėje galima vartoti žiedus ir žiedynstiebius, o sultys yra populiarios liaudies medicinoje. Kiaulpienes renkant gamtoje reikia atkreipti dėmesį, ar jos neauga labai patręštuose ar nupurkštuose laukuose ar pakelėse.

Žali lapai turi daug vitaminų. Jų galima dėti į salotas, kartu su bulvėmis arba kiaušiniais. Lapus galima troškinti su daržovėmis. Šaknys iškasamos rudenį arba pavasarį. Jas galima mažais gabalėliais paskrudinti orkaitėje (10-15 min. 230-250ºC) ir sumaltas vartoti kaip kavos pakaitalą.

Pavasarį paprastoji kiaulpienė vartojama šlapimui varyti ir kraujui nuo kenksmingųjų medžiagų valyti. Kiaulpienių švieži žiedynstiebiai, vartojant 14 dienų, tai pat arbata ir sultys padeda nuo odos išbėrimo, inkstų akmenligės, cukrinio diabeto ir reumato. Kiaulpienių arbatai paruošti reikia šaukšto šaknų arba lapų.

Ryškiai geltonais, bičių ypač lankomais, žiedais šis daugiametis augalas puošia į natūralią aplinką panašų sodą.

Nepaprastas kokteilis

Saują kiaulpienės lapų sutrinti su apelsinų ir obuoliu, prieš tai pašalinus sėklas. Tyrę pagal skonį pasaldinti medumi ir praskiesti 1/8 l sulčių, pasukų arba kefyro. Kasdien išgėrę po stiklinę jausitės žvalesni.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.