Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale)

levisticum-officinale-vaistine-gelsveVaistinė gelsvė yra kilusi iš Persijos ir dabar paplitusi visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Vienuoliai šį „vaistą nuo visų ligų“ atvežė į Vidurio ir Vakarų Europą.

Tai daugiametis su trvirtu, gausiai išsišakojusiu šakniastiebiu, galintis išaugti iki 2 m aukščio. Jis turi briaunotus tuščiavidurius, viršutinėje dalyje išsišakojusius stiebus. Plunksniškai suskaldyti lapai yra labai dideli. Vasarą ant tvirtų stiebų puikuojasi geltonai žali žiedų skėčiai. Augalas turi daug eterinių aliejų, kurie suteikia „Maggi“ sriubai specifinį skonį. Be to, joje dar yra rauginių ir karčiųjų medžiagų.

Vaistinė gelsvė auga tiek saulėtose vietose, tiek daliniame pavėsyje, bet jai reikia pakankamai vietos. Labai svarbu, kad būtų giliai įdirbtas dirvožemis. Jis turi būti pakankamai drėgnas, bet nuolat įmirkusio augalas nepakenčia.

Asmeniniams poreikiams dažniausiai pakanka vieno ar dviejų didelių augalų. Todėl, veltui neeikvojant pastangų sėjai, geriau pavasarį nusipirkti jaunų augalėlių. Jei auginimas teikia malonumo, kovo mėnesį gelsvę galima sėti į daigyną. Išretinti ir stipriausius daigus palikti kas 50 cm. Gelsvei augti reikia pastovios drėgmės, o kitais atžvilgiais ji yra nereikli. Pašalinus žiedynus lapai bus vešlesni. Pirmąją žiemą atšiauresnėse vietovėse augalus reikia pridengti. Jeigu jie per daug išsiplečia, galima nukursti šakniastiebį. Kerą dalinti tik tada, kai šaknys yra nelabai giliai.

Švelnius lapus galima skinti visą vasarą ir vartoti šviežius arba džiovintus. Nupjauti maždaug 10 cm virš žemės ūgliai vėl greitai atauga. Prieskoninėmis savybėmis pasižymi ir šaknys.

Lapai ir šaknys sriuboms, salotoms, daržovių, mėsos ir žuvies patiekalams suteikia stiprų skonį. Dėl šio stipraus skonio juos reikia vartoti atsargiai. Natūraliai išdžiūvę jie būna pakankamai aromatingi. Sėklos naudojamos likeriams aromatizuoti ir kvepalams gaminti.

Vaistinė gelsvė pasižymi diuretiniu ir virškinimą stimuliuojančiu poveikiu. Ji taip pat padeda pučiant vidurius ar esant rėmeniui. Gelsvės arbatos duodama sergant kvėpavimo takų ligomis, nes ji stiprina organizmą. 2-3 puodeliai per dieną turėtų sumažinti migreną. 2 šaukštelius susmulkintų ar sumaltų šaknų reikia užplikyti ¼ l vandens ir iš karto perkošti.

Vonia su vaistine gelsve mažina odos uždegimą. Prakaituojant pėdoms kojos plaunamos vandeniu su atvėsintu gelsvės ekstraktu, pagamintu saują šviežių lapų užpylus ½ l karšto vandens.

Vaistinė gelsvė yra impozantiškas daugiametis augalas, pasižymintis specifiniu aromatu.

Daržovių sriuba su vaistine gelsve

2 smulkiai supjaustytus svogūnus pakepti su trupučiu sviesto ir alyvuogių aliejaus. Tada įdėti 2 šaukštelius gelsvės lapų ir dar pakepinti. Galiausiai įmaišyti šaukštą miltų ir iš lėto supilti 800 ml daržovių sultinio. Sriubą užvirinti, pasūdyti, įdėti pipirų bei muskato riešuto ir dar pavirti 10 minučių. Pabaigoje įmaišyti ½ indelio grietinės. Sriubą patiekti su skrudintais duonos kubeliais.

  3 comments for “Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale)

  1. Romas
    2010/04/27 at 17:42

    Sveiki, tai pats skaniausias prieskonis pasaulyje.Zinoma jei megstate pakankamai astru ir kaimiska maista…

  2. Janina
    2010/11/03 at 16:53

    Sveiki, patarkite kur pirkti vaistinės gelsvės sėklų?
    Ačiū

  3. Ramune
    2012/02/07 at 15:03

    Sveiki,
    antrus metus ieškau nusipirkti gelsvės.Klausinėju pagyvenusių žmonių- nieko nežino.Patarkite ir man, kur ją įsigyti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.