Vaistinė agurklė (Borago officinalis)

borago-officinalisNuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispaniją, vaistinė agurklė išplito visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Iš ten ji pateko į Šiaurės Europą, kur nuo 12 amžiaus yra žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.

Vienamečio išsikerojančio augalo šeriškais plaukeliais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pailgai ovaliniai lapai taip pat yra labai plaukoti ir skleidžia stiprų agurkų kvapą. Dėl to augalas ir vadinamas agurkle. Žvaigždiški ryškiai mėlyni žiedai žydi visą vasarą. Jie, kaip ir lapai, yra valgomi ir labai turtingi vitaminų, mineralinių, gleivingų ir raugintų medžiagų bei eterinių aliejų.

Augavietė gali būti tiek saulėta, tiek pusiau pavėsinga. Labai svarbu, kad dirvožemis turėtų daug maistinių medžiagų ir būtų kalkingas. Be to, jis turi būyi lengvas, nes augalo liemeninė šaknis ilga.

Įpusėjus pavasariui agurklę galima sėti tiesiai į dirvą, geriausia – dalimis tam tikrais laiko intervalais. Pasirinktoje vietoje sėjama daug didelių agurklės sėklų ir užberiama žeme. Daigai retinami, paliekant didžiausius. Kadangi agurklė greitai nustelbia mažus gležnus augalus, jai reikia skirti pakankamai vietos. Augalas greitai vysta ir jį reikia nuolat laistyti, tačiau daugiau jokios kitokios priežiūros nereikia. Jei keletas žiedynų paliekama subrandinti sėklomis, agurklė pasisėja pati.

Jaunus gležnus lapus galima skinti visą vasarą. Jie vartojami švieži ir neturi būti verdami. Juos galima užšaldyti, tuo tarpu džiovinti praranda aromatą. Švieži žiedai taip pat yra valgomi. Juos sudžiovinus ir sudėjus į sandarius indus galima vartoti visą žiemą.

Susmulkintais lapais galima paskaninti varškę, sriubas, žuvies ir kiaušinių patiekalus. Vaistinė agurklė yra garsiojo „Frankfurto žaliojo padažo“ sudedamoji dalis. Ypač tinka agurkų salotoms. Ji vartojama šviežia, o į virtus patiekalus dedama pačioje pabaigoje. Agurklės žiedais galima papuošti valgius ir gėrimus.

Vaistinė agurklė gerina kraują, varo šlapimą, mažina kosulį, todęl vartojama sergant bronchitu. Taip pat ji padeda sergant reumatu, širdies ir inkstų ligoms. Dėl šių savybių vaistinė agurklė buvo žinoma jau senovėje ir dėl to buvo vadinama „Wohlgemutsblume“ (sveikos sielos gėle).

Agurklėje esančios medžiagos gerina odos aprūpinimą krauju.

Išsikerojusi ir dekoratyvius žiedus turinti vaistinė agurklė dailiai atrodo ir auginama pavieniui. Ji harmoningai įsilieja į daržo ar gelyno vaizdą. Be to, jos nektaringi žiedai privilioja gausybę bičių.

Salotų užpilas

3 šviežius agurklės lapus, šiek tiek vaistinės melisos ir peletrūno, ryšelį krapų nuplauti, nusausinti ir susmulkinti. Nedidelį svogūną nulupti ir taip pat smulkiai supjaustyti. 100 ml pasukų išmaišyti su 2 šaukštais rūgpienio, sudėti daržoves ir svogūnus. Išmaišyti, pasūdyti ir įdėti daug pipirų bei muskato. Salotų užpilas ypač tinka agurkų, bulvių salotoms arba kaip priedas prie žalių daržovių.

Kaukė sausai odai

Šaukštelį vaistinės agurklės lapų užplikyti ½ puodelio vandens. Laikyti, kol ekstraktas tampa drungnas. Tada perkošti per popierinį filtrą ir sumaišyti su kiaušinio tryniu, šaukšteliu migdolų aliejaus ir 7 g šviežių mielių. Kaukę dėti ant veido, kaklo ir krūtinės srities. Laikyti 12 minučių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.