Vaistinė svilarožė (Althaea officinalis)

Vaistinė svilarožė yra kilusi iš Vidurio Europos bet paplito iki Afrikos ir Sibiro.Anksčiau ji dažnai būdavo aptinkama natūraliai auginti drėgnuose druskinguose dirvožemiuose, tačiau dabar ją galima matyti tik auginimą soduose ar daržuose. Šios rūšies laukinė forma yra saugoma. Augalo gydymosios savybės buvo žinomos jau Karolio Didžiojo laikais. Vaistinės svilarožės šaknys ir šiandien yra svarbi mikstūros nuo kosulio sudedamoji dalis.

Šis tankiakeris daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Stiebai menkai šakoti ir padengti tankia plaukelių danga. Labai dekoratyvūs jų stambūs širdiški lapai, kurie taip pat ištisai plaukoti. Vasarą vaistinė svilarožė pražysta baltais ar violetiniais žiedais. Mėsingos šaknys, kuriuose yra daug ypač vertingų gleivingų madžiagų, į dirvožemį prasiskverbia iki 50 cm gylio.

Labiausiai tinka drėgni derlingi, o dėl ilgų šaknų – giliai įdirbti dirvožemiai saulįtuose vietose.

Paprasčiausia yra pavasarį nusipirkti jaunų augalų ir pasodinti. Senesnius stambesnius augalus nesunkiai galima padalinti. Be to, galima nusipirkti sėklų arba jų prisirinkti patiems ir pavasarį pasėti patalpoje. Pamažu užgrūdinus jauni augalai gegužės mėnesį pasodinami į atvirą gruntą. Šiam išsikerojančiam augalui nepagailėkite vietos. Anksti pavasarį patręškite kompostu ar kitomis organinėmis trąšomis. Jei sausros metu gausiai laistoma ir dirvožėmis nuolat purenamas, svilarožė klesti. Prieš išbarstant sėklas, bet ne vėliau negu žiemą, antžeminė dalis nupjaunama.

Šaknys rudenį iškasamos, nuvalomos ir supjaustomos į gabalus. Džiovinamos orkaitėje 30-50ºC temperatūroje, kol nebelieka drėgmės. Laikoma sausoje ir vėdinamoje patalpoje. Nuskinti žiedai ir lapai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami natūraliu būdu. Lapus geriausiai skinti prieš žydėjimą.

Gležnas ūglių viršunėles ir jaunus lapus galima smulkiai supjaustyti ir dėti į salotas.

Šaknų ekstraktas padeda nuo kosulio ir užkimimo, taip pat esant skrandžio ir žarnyno sutrikimams. Jis ramina sudirgusias gleivines, todėl juo skalaujama esant dantenų, ryklės ir gerklės uždegimui. Žiedus užvirinus nedideliame kiekyje vandens su medumi gaunamas veiksmingas vaistas nuo kosulio.

Vaistinės svilarožės ekstraktas gydo žaizdas. Jos kaukė ramina sudirgusią odą.

Šis tipiškas kaimiškojo stiliaus sodo augalas labai dailiai atrodo pasodintas atokiai nuo kitų augalų šalia priebučio ar namo sienos. Žiedai ilgai laikosi pamerkti.

VAISTINĖS SVILAROŽĖS ARBATA NUO KOSULIO

2 arbatinius šaukštelius susmulkintų šaknų gabalėlių užpilti ¼ l šalto vandens ir palikti 6 valandas ekstrahuotis. Ekstraktą išmaišyti ir perkošti per drobę ar tankų rėtį. Arbatą pašildyti ir gerti mažais gurkšneliais.

Vaistinės svilarožės arbata nuo skrandžio ir žarnyno sutrikimų

2 šaukštelius lapų užpilti ¼ l verdančio vandens. Po 10 min. arbata perkošti ir gerti nesaldintą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.