Žiedai purpuriniai, rečiau balti, menturiais susitelkę stiebo viršūnėje varpos pavidalo žiedynuose. Taurelė žalia, su 5 lygiais danteliais. Vainikėlis dvilūpis, su triskiaute apatine lūpa. Kuokeliai 4. Kiekvienas žiedas su lapo pavidalo žalia pažiede. Žiedynas atrodo margas ir pasišiaušęs. Notera pražysta liepos mėnesį, vasarai jau įpusėjus, kada priblėsta ir suvienodėja intensyvi vasaros žaluma. Vaisiai — riešutėliai.
Augalas iki 70 cm ar net 1 m aukščio. Stiebas status, keturbriaunis. Lapai pailgi, aiškiai karbuoti, apatiniai dideli, ilgakočiai, stiebo pamatinėje dalyje sudaro skrotelę, o ant stiebo poromis vienas prieš kitą išauga daug mažesni ir beveik bekočiai lapai. Ir stiebas, ir lapai dažniausiai apaugę gana šiurkščiais plaukeliais.
Auga šviesiuose mišriuose miškuose, jų aikštelėse, kirtimuose ir pamiškėse, kartais netgi sausose pievose, priemolio ar molio karbonatingame dirvožemyje. Žiedai kvapūs, turi nektaro. Senovėje notera buvo mėgstamas vaistinis augalas, raminantis nervus, vartojamas nuo kosulio. Vėliau daugelyje šalių jis tapo raganžole, turinčia magiškos galios ir saugančia nuo „blogos akies”. Žolės nuoviru buvo dažoma vilna rusvai žalia spalva. Dabar labiausiai vertinama dėl dekoratyvumo. Artima rūšis — didžiažiedė notera (B. grandiilora) kai kur auginama darželiuose.