Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis L.)

Ilgakotės, trumpos, kompaktiškos, tamsių žiedų galvutės niekuo neprimena pažįstamų iš erškėtinių šeimos žiedų: nei erškėčio, nei sidabražolės, nei vingiorykštės ar žemuogės. Ir vis dėlto šios šeimos augalas. Žiedeliai maži, su rudai raudona taurele, be vainikėlio. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — riešutėliai. Stiebas iki 90 cm aukščio, laibas, tuščiaviduris, šakotas. Lapai neporomis plunksniški, lapeliai dantyti, kotuoti. Pamatinės skrotelės lapai už stiebo lapus ilgesni, turi daugiau lapelių. Abi lapelių pusės labai skiriasi spalva. Daugiametis augalas su trumpu, storu šakniastiebiu. Auga pievose, dažniausiai drėgnose ir apydrėgnėse, paupiuose, miško aikštelėse, puveninguose, nerūgščiuose dirvožemiuose. Paplitusi vakarinėje Lietuvos dalyje, kitur labai reta.
Žieduose yra nektaro, juos lanko vabzdžiai. Šaknyse gana daug rauginių medžiagų ir šiek tiek eterinių aliejų. Kraujalakė nuo seno žinoma kaip vaistažolė, dabar daugiau vartojama veterinarijos praktikoje. Lapai tinka salotoms. Šakniastiebiais kartais aromatizuojamas actas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.