Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.)

Žiedai nelabai dideli, neprilygsta puošniems giminaičiams, auginamiems darželiuose ir šiltnamiuose, bet pakankamai ryškūs ir dailūs. Iš siauros žalios taurelės į visas puses simetriškai skleidžiasi 5 raudoni, dantytomis viršūnėlėmis vainiklapiai, per vidurį su tamsesniu vingiuotu dryželiu ir baltais taškeliais. Žydi birželio ir liepos mėn., pavienių žiedų galima pamatyti ir vėliau. Vaisius — pailga dėžutė, jos atsiveria viršūnėje danteliai; darganotą dieną danteliai susiveria.
Augalas iki 30 cm aukščio. Stiebai laibi; lapai siauri, pailgi, trigysliai, poromis prisitvirtinę prie stiebo bamblių. Dalis stiebų be žiedų, dalis turi 3—4 ilgakočius, žiedus. Daugiametis augalas, sudarantis purius kerelius. Auga sausose pievose, žolėtuose šlaituose, kelių pylimuose, miško aikštelėse, pamiškėse. Šviesamėgis, aptinkamas sausuose smėlio ar priesmėlio dirvožemiuose. Žieduose yra nektaro, kurį pasiekia drugiai. Šis gvazdikas žinomas kaip vaistinis augalas.
Lietuvoje dar auga smiltyninis gvazdikas su baltais, maloniai kvepiančiais žiedais. Gvazdikų genties augalams būdinga gražūs žiedai. Kai kurios rūšys auginamos. Daugelyje kraštų gvazdikai nuo seno mėgstami ir puoselėjami kaip dekoratyvūs, kai kur vartojami kaip vaistiniai. Apie juos sukurta legendų, jiems skirtos poetų eilės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.