Šilinis viržis (Calluna vulgaris (L.) Hill)

Šilinis viržisŽiedynas — vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius — rutuliška dėžutė, apaugusi baltais šeriškais plaukeliais; joje sunoksta daug smalkių sėklų. Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Lapai smulkūs, pailgi, tribriauniai, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių jų 4 išilginės eilės. Nedidelis krūmokšnis, pradedantis žydėti liepos antroje pusėje. Žydi iki rugsėjo vidurio. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklas išnešioja vėjas.
Auga sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose), taip pat viržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose. Mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius. Šaknys sudaro mikorizę (viržis gauna vandenį su druskų tirpalu, o grybas — žaliuose lapuose susintetintus organinius junginius). Žiedai išskiria nektarą, renkamą įvairių vabzdžių, ypač bičių. Tai vėlyvo sezono medunešis. Viržis tinka želdiniams, taip pat sausoms puokštėms, žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams. Augalas vaistinis, dažinis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.