Pinus sylvestris L. Medis iki 40 m aukščio. Spygliai po 2, išsilaiko 2 — 3 metus. Moteriškieji strobilai (žiedynai) rausvi, po 1 — 3 ilgųjų ūglių viršūnėse, vyriškieji gelsvi, susitelkę ūglių pamatinėje dalyje. Sėklos juosvos, šviesiai pilkos arba kanapėtos, su rusvais sparneliais. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta kitų metų spalyje, o išbyra kovo—gegužės mėn. Dauginasi…
Žyma: dažiniai augalai
Sumedėję vaistiniai augalai
Karklavijas
Solanum dulcamara L. Daugiametis, 30—300 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis, laipiojančia viršutine dalimi, iš pradžių žolinis, vėliau sumedėja. Lapai pražanginiai, lygiakraščiai, smailūs. Žiedai nusvirusiuose žiedynuose ant ilgų žiedkočių. Vainiklapiai violetiniai, kartais balti. Vaisius — raudona uoga. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai pradeda bręsti liepos mėn. Auga drėgnuose miškuose, krūmuose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse. Paplitęs visoje šalyje.…
Sumedėję vaistiniai augalai
Paprastoji ieva
Padus avium Mill. Medžiai arba krūmai 2—10 m aukščio. Kamieno žievė supleišėjusi, specifinio kvapo; jaunų šakučių žievė ruda, su karputėmis. Lapai pražanginiai, dantyti. Žiedai kekėse, vainiklapiai balti. Vaisius — juoda uoga (kaulavaisis). Žydi balandžio—gegužės rnėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėn. Auga miškuose, krūmuose, vandens telkinių pakrantėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami prinokę vaisiai, kartais žievė.…
Sumedėję vaistiniai augalai
Blindė
Salix caprea L. Daugiametis, 6—20 m aukščio krūmas arba medis. Jaunų augalų kamienų žievė pilkai žalsva, senų — tamsi, sueižėjusi, nužievinta mediena raudonuoja. Lapai įvairaus dydžio ir formos, lygiais arba karbuotais, nevienodai dantytais kraštais. Vyriškieji žirginiai 5—6 cm ilgio ir iki 2 cm skersmens, moteriškieji trumpakočiai, cilindriški, žydėjimo metu iki 6, o vaisiams prinokus,— iki…
Žoliniai vaistiniai augalai
Pelkinė trindažolė
Comarum palustre L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis. Lapai sudėtiniai, ilgakočiai, su 5—7 lapeliais, viršūniniai su 3. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai tamsiai purpuriniai. Vaisiai pliki, žaliai rudi. Sėklos 1,24 mm ilgio. Žydi gegužės—rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir vaisiais. Auga pelkėse, vandens telkinių pakraščiuose. Dažnas. Vaistams vartojami lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami visiškai suaugę,…
Žoliniai vaistiniai augalai
Krūminė šunmėtė
Clinopodium vulgare L. Daugiametis žolinis augalas. Stiebas status, kartais kylantis, dažniausiai nešakotas, plaukuotas. Lapai 2 — 5 cm ilgio, 1—2 cm pločio, smulkiai karbuotai dantyti, plaukuoti. Žiedai susitelkę į gausiažiedžius menturius viršutinių lapų pažastyse ir stiebo viršūnėje. Vainikėlis purpurinis, kartais balsvas. Vaisius — 0,9 —1,1 mm ilgio, rudas arba gelsvas riešutėlis. Žydi liepos—rugsėjo mėn. Vaisiai…
Žoliniai vaistiniai augalai
Dvišakė padraika
Diphasium complanatum (L.) Rothm. Stiebas požeminis arba antžeminis, gulsčias, iki 100 cm ilgio, su daugeliu ryškiai žalių, iki 20 cm ilgio šakučių, sudarančių piltuvišką puokštę. Lapai smulkūs, iki 4 mm ilgio, lancetiški, prigulę prie šakelių. Varputės iki 2,5 cm ilgio, ant ilgų (iki 12 cm ilgio) varpkočių jų po 2—6, rečiau po 1. Sporifikuoja birželio—rugsėjo…