Rūgtis gyvatžolė

Polygonum bistorta L.

Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, standus, plikas, bambliuotas. Lapai pražanginiai, kotuoti, pailgi arba pailgai lancetiški, lygiais arba nežymiai banguotais kraštais. Apatiniai lapai 4—20 cm ilgio, 1—7,5 cm pločio, stiebiniai mažesni ir siauresni. Žiedynas — cilindriška, 1,5—5 cm ilgio, iki 2 cm skersmens tanki varpa. Žiedai smulkūs, balkšvai rožiniai. Vaisius — tribriaunis, blizgantis, rudas riešutėlis.
Žydi gegužės—liepos mėn., sėklos subręsta rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga pamiškėse, pelkėtų pievų pakraščiuose, upių slėniuose, šlapiose dirvose. Dažna vakarinėje, reta šiaurinėje respublikos dalyje, kitur dažna arba apyretė. Vaistinei žaliavai ruošiami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį.
Šakniastiebiuose yra iki 25% rauginių medžiagų, 0,44% galinės rūgšties, 0,5% katechinų, 1,1% kalcio oksalatų, krakmolo, oksimetilantrachinonų, askorbino rūgšties, dažinių ir apie 10% mineralinių medžiagų. Augalas medingas, dekoratyvus ir dažinis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *