Didžioji nasturta ar nasturtė yra kilusi iš Andų kalnuose esančių valstybių – Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos, kur ji aptinkama daugiausia vėsaus klimato kalnų srityse. Savo tevynėje šis dekoratyvus vijoklinis augalas jau ilgą laiką vertinamas dėl gydomųjų ir baktericidinių savybių. Apie augalą Šeima: nasturtiniai (Tropaeolaceae). Jautrus šalčiui vienametis laipiojantis augalas išaugina maždaug 3 metrų ilgio…
Žyma: Dekoratyvūs augalai
Sumedėję vaistiniai augalai
Šiaurinė linėja
Linnaea borealis L. Daugiametis, iki 1 m ilgio, visžalis krūmokšnis. Stiebas 1 — 3 mm skersmens, besidriekiantis žeme. Lapai priešiniai, beveik apskriti, 4—25 mm ilgio, 3—15 mm pločio, odiški, lygiakraščiai arba karbuoti, žiemojantys. Žiedai po 2, ilgakočiai, balti su rausvais ruoželiais arba rausvai purpuriniai, kvapūs. Vaisius vienasėklis sausas kaulavaisis. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo…
Sumedėję vaistiniai augalai
Paprastoji gebenė
Hedera helix L. Daugiametis, visžalis, iki 20 m ilgio augalas. Stiebas šakotas, driekiasi žeme arba lipa į medžius. Lapai odiški, su 3—5 skiautėmis. Žiedai pusrutuliškuose skėčiuose, kurie susitelkę į kekes. Vainiklapiai žalsvi. Vaisiai — rutuliška, melsvai juoda, su 2—5 sėklomis uoga. Žydi rugsėjo—spalio mėn., sėklos prinoksta kovo — balandžio mėn. Lietuvoje žydi labai retai. Auga…
Sumedėję vaistiniai augalai
Paprastasis amalas
Viscum album L. Daugiametis, 30—75 cm aukščio, visžalis, parazituojantis krūmas. Stiebas plikas, apvalus, gelsvai žalias, trapus, dvišakai šakotas. Lapai priešiniai, bekočiai, 2—10 cm ilgio, 1 —1,5 cm pločio, lancetiški arba ovališki, gelsvai žali. Vyriškieji žiedai didesni už moteriškuosius. Vaisius — netikra, balta, blizganti uoga. Sėklos apie 8 mm skersmens, balsvos. Žydi kovo—balandžio mėn. Uogos prinoksta…
Žoliniai vaistiniai augalai
Triskiautė žibuoklė
Hepatica nobilis Garsault Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių,…
Žoliniai vaistiniai augalai
Geltonasis vilkdalgis
Iris pseudacorus L. Daugiametis, 50—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas šiek tiek suplotas, pilnaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai kalavijiški, iki 2—3 cm pločio. Žiedai stambūs, po 3—8 stiebo ir jo šakų viršūnėse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — tribriaunė, trilizdė dėžutė. Sėklos kampuotos arba rutuliškos, kiek suplotos. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Vaistams vartojami…
Žoliniai vaistiniai augalai
Skėtinė širdažolė
Centaurium minus Koench Dvimetis arba vienmetis, 10—40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, plikas, paprastas arba atokiau nuo pamato šakotas. Pamatiniai lapai 1,5—2.5 cm ilgio, 0,5—1,0 pločio, buki, stiebiniai priešiniai, bekočiai, elipsiški arba lancetiški. Žiedynas skėtiškoje kekėje. Vainikėlis ryškiai rausvas, kartais balsvas. Dėžutė pailga, sėklų daug, rusvos. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga pievose, dirvonuose,…