Didžioji nasturta ar nasturtė yra kilusi iš Andų kalnuose esančių valstybių – Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos, kur ji aptinkama daugiausia vėsaus klimato kalnų srityse. Savo tevynėje šis dekoratyvus vijoklinis augalas jau ilgą laiką vertinamas dėl gydomųjų ir baktericidinių savybių.
Apie augalą
Šeima: nasturtiniai (Tropaeolaceae).
Jautrus šalčiui vienametis laipiojantis augalas išaugina maždaug 3 metrų ilgio vijoklinius stiebus. Apskriti ar inkstiški šviesiai žali lapai yra banguotais pakraščiais. Vasarą ir rudenį lapų pažastyse susidaro dailūs geltoni, oranžiniai arba raudoni žiedai.
Vijoklinė gėlė geriausiai tinka augti saulėtoje vietoje sode, terasoje arba balkone, bet gerai auga ir daliniame pavėsyje. Didžioji nasturta sudaro hormoningus derinius su beveik visais pavasariniais žolynais.
DIRVOŽEMIS / LAISTYMAS / TRĘŠIMAS
Vasarą reikia reguliariai tręšti ir laistyti, bet dirvožemis neturi būti nuotat įmirkęs. Tropaeolum majus rūšies augalams nereikia ypatingų dirvožemių. Daug maistingųjų medžiagų turinčiuose dirvožemiuose, ypač pasižyminčiuose dideliu azoto kiekiu, vešlūs lapai auga žiedų sąskaita, todėl patartina nasturtes auginti mažiau derlinguose dirvožemiuose. Didžioji nasturta gali užkloti didelius žemės plotus, taip pat laipioti ant atramų.
AUGINIMAS / SĖJIMAS
Didžioji nasturta tinka gėlių lysvei sode, taip pat ją galima auginti kubile ar vazonuose terasoje arba balkone. Auginant kartu su vaismedžiais arba kopūstais atbaido amarus ir kikšrus. Vienametis augalas dėl jautrumo šalčiui turi būti sėjamas lauke ne anksčiau kaip gegužės mėnesį. Nuo balandžio galima paauginti patalpoje. Geriausiai į mažą vazoną sodinti 3-4 sėklas.
Nasturtos nauda
VITAMINAI
Nasturta (Tropaeolum majus) yra turtingas vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Augalo lapuose ir žieduose yra daug vitamino C. Taip pat yra mažesnis kiekis kitų vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą A, vitaminą E ir kalį. Taip pat augale yra įvairių augalinių junginių, tokių kaip flavonoidai ir karotenoidai, kurie gali turėti antioksidacinių ir kitų sveikatą stiprinančių savybių.
NASTURTOS MEDICINOJE
Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie parodė, kad nasturtos lapai pasižymi natūraliomis antibiotinėmis savybėmis. Tai gali padėti įveikti kvėpavimo takų infekcijas, kosulį, bronchitą, slogą. Tradicinėje žolelių medicinoje nasturtos yra naudojamos gydyti šlapimo takų infekcijas.
NASTURTOS MAISTUI
Nors didžioji nasturta dažniau auginama dėl dekoratyvumo, ji taip pat yra ir skanus valgomasis augalas. Virtuvėje galima vartoti beveik visas augalo dalis – žiedus, pumpurus, lapus. Jauni lapai, kurie visada vartojami švieži, skinami nuo gegužės iki spalio mėnesio, o žiedai – žydėjimo metu.
Šiek tiek kartoki, primenantys garstyčias didžiosios nasturtės lapai salotoms, šviežiam sūriui, varškei ar omletui suteikia pikantiškumo. Susmulkinti jie pagardina padažus ir mišraines. Geriausiai tinka jauni lapai. Sultingi žiedai yra švelnaus skonio ir valgomi nesmulkinti arba susmulkinti, žali ar trumpai pakaitinti, jai taip pat puošiami patiekalai.
Augalas turi daug eterinių aliejų, todėl savo tėvynėje Centrinėje ir Pietų Amerikoje naudojamas žaizdoms gydyti. Dėl baktericidinių savybių didžiosios nasturtos lapų ir žiedų arbata vartojama esant vidinei infekcijai, pavyzdžiui, šlapimtakių uždegimui. Didžioji nasturta gerina apetitą, šiek tiek laisvina vidurius ir didina bendrą organizmo atsparumą.
Marinuoti pumpurai
Mirkyti acte ar sūryme didžiosios nasturtos pumpurai ir nesubrendę vaisiai yra subtilus delikatesas.