Didžioji ugniažolė

Chelidonium majus L.

Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, kartais plikas. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti į 5 — 7 apvalias arba kiaušiniškas skiltis, viršutinė skiltis didesnė. Žiedynas škotiškas. Vainiklapiai ryškiai geltoni. Vaisius — 2—5 cm ilgio, 2—3 mm pločio, panaši į ankštarą dviskyrė dėžutė. Sėklos juodos, pailgos, su mėsingu sėklagubriu. Žydi gegužės—rugsėjo mėn.
Auga daržuose, patvoriuose, krūmuose, pamiškėse. Vaistinei žaliavai vartojama žolė, šaknys ir šviežios sultys. Žolė pjaunama augalams žydint, šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Antžeminėje dalyje yra 1,87% alkaloidų, 0,01% eterinio aliejaus, dažinių, mineralinių medžiagų, 14,9 mg% karotino, iki 171 mg% askorbino rūgšties, taip pat obuolių, gintaro, citrinos, chelidono rūgščių, flavonoidų, saponinų, pektinų, gleivių, dervų.
Augalas nuodingas, šviežiomis jo sultimis naikinamos karpos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *