Kuokštai ilgų, svyrančių varpų su žalsvais žiedais išauga lapų pažastyse. Žiedai smulkūs, vienalyčiai. Apyžiedis su 4 lapeliais. Žydi visą vasarą. Vaisius — riešutėlis. Stiebas iki 1,5 m aukščio, keturbriaunis, plaušėtas. Visas augalas apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Jie vienaląsčiai, viršūnėlė nuo neatsargaus prisilietimo lengvai nulūžta, ir per menką dūrio žaizdelę patenka stipri, deginanti rūgštis. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, išauga poromis vienas prieš kitą, su ilgais lapkočiais, pjūkliškais kraštais. Daugiametis augalas su ilgais šakotais šakniastiebiais ir susiraizgiusiomis šaknimis, iš kurių per visą vasarą želia nauji stiebai.
Auga drėgname, derlingame dirvožemyje, kuriame gausu azoto, juodalksnynuose ir kituose drėgnuose miškuose, taip pat pakelėse, patvoriuose, sodybvietėse, daržuose, dykvietėse.
Vaistinis augalas. Lapuose daug vitaminų (A, B, C, K) ir kitų naudingų junginių. Jauna žolė vartojama maistui (sriuboms, salotoms, šiupiniams). Geras pašaras (žolė ir sėklos) naminiams gyvuliams ir paukščiams. Iš sėklų galima spausti aliejų. Lapų ir šakniastiebių nuoviras bei tinktūra gera kosmetinė priemonė (stiprina plaukų šaknis). Dilgėlės stiebų pluoštas ištisus šimtmečius daugelyje šalių buvo vartojamas audiniams ir virvėms. Dilgėlės lapai dažo natūralų pluoštą žaliai, šaknys — geltonai. Šiais dažais galima dažyti ir maisto produktus.