Plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus – ranae L.)

Žiedai gana stambūs, pavieniai ar po 2—3 ant nelabai ilgų žiedkočių, išaugusių iš lapų skrotelės, vienalyčiai. Vainiklapiai balti, apskriti. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Pirminis stiebas trumpas, apgaubtas prielapių. Lapai apskriti, iškirptu pamatu, ilgakočiai, sudaro skroteles, iš kurių išauga žiedkočiai ir laibos palaipos, o ant šių — naujos lapų skrotelės ir kuokštai vandenyje mirkstančių šaknų. Taip vandens paviršiuje susidaro ištisos susipynusios vandenplūkio girliandos.
Plūduriuojantys vandens paviršiuje augalai turi purius audinius (aerenchimą). Rudenį užauga žiemojantys pumpurai. Pavasarį jie iš dugno iškyla į paviršių ir pradeda augti nauji augalai.
Auga rūgščiame, nelabai giliame vandenyje, kuriame gausu maisto medžiagų, senvagėse, ežerų užutekiuose, tvenkiniuose, grioviuose. Sudaro sąžalynus, dažniausiai nendrių juostoje.
Žiedus, turinčius nektaro, apdulkina bitės. Augalas dekoratyvus, auginamas tvenkiniuose ir akvariumuose. Artimas vandenplūkiui alavijinis aštrys (Stratiotes aloides), kurio aštriai dantyti lapų kraštai (nuo to kilęs pavadinimas). Ilgais, bekočiais lapais, panašiais į kambaryje auginamo alavijo lapus, jis tankiai užželia dumblėto dugno balas, duobes, ežerų pakraščius. Labai mėgstamas kiaulių pašaras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.