Pavienių, trumpakočių žiedų vienašalės retos kekės išauga šakelių viršūnėse iš lapų pažastų. Taurelė dvilūpė, kiek suplota, abi lūpos lygiakraštės, viršutinė su apvaliu, įdubusiu priedėliu — skydeliu. Vainikėlis taip pat dvilūpis, iki 2 cm ilgio, melsvai violetinis; viršutinė lūpa išgaubta kaip šalmas, apatinė apvali, karbuota. Kuokeliai 4, nelygūs. Žydi liepos—rugpjūčio mėn., kartais pirmieji žiedai prasiskleidžia birželio mėn. Vaisiai — šviesiai rudi, kiek pailgi riešutėliai, kurių paviršius nelygus, nusėtas karputėmis. Stiebas iki 0,5 m aukščio, status arba kylantis, keturbriaunis, apaugęs trumpais, pasišiaušusiais plaukeliais. Lapai trumpakočiai, priešiniai, pailgi, negiliai karbuotai dantyti, tamsiai žali, jų pagrindas nukirstas, o viršūnė pamažu siaurėjanti, bet ne smaili. Daugiametė žolė su plonu, šakotu šakniastiebiu.
Auga pelkėse, raistuose, upių ir ežerų pakrantėse, grioviuose, krūmuose, daugiausia humusinguose arba durpiniuose dirvožemiuose.
Anksčiau buvo vartojamas kaip vaistinis ir dažinis augalas. Nemuno žemupio ir Kuršių marių pakrančių pievose auga retoka rūšis iečialapė kalpokė (S, hastiiolia). Nuo pelkinės skiriasi kiek platesniais apatiniais lapais. Visų lapų pagrindas su auselėmis, o lapų kraštas beveik lygus. Taurelė apaugusi liaukiniais plaukeliais. Vainikėlis visada ilgesnis už pažiedes.