Žiedų šluotelės (6—20 žiedų) išauga ant stiebo aukščiau lapų. Žiedo taurelė penkiadantė, vainikėlis penkiaskiautis, violetinis, pats žiedas panašus į mažą bulvės žiedą. Geltonos dulkinės suauga į stulpelį. Pražysta birželio mėn. ir žydi visą vasarą. Dažnai ant to paties stiebo vienu metu būna prasiskleidusių žiedų ir sunokusių vaisių — raudonų, pailgų uogų.
Stiebas kylantis, šakotas, laipiojančiomis šakomis. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, dažnai prie pagrindo su 2 šoninėmis skiltimis, kotuoti. Puskrūmis, stiebo pamatas sumedėjęs; šakniastiebis šliaužiantis, šakotas.
Auga šlapiuose ir drėgnuose miškuose ar krūmuose, paupiuose, paežerėse, raistuose, grioviuose. Augalas nuodingas, turi alkaloidų ir gliukozidų. Vaistinei žaliavai renkamos šakų viršūnės.
Patvoriuose, šiukšlynuose ir daržuose kaip piktžolė neretai auga juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum). Jos žiedai balti, su geltonais kuokeliais, o sunokusios uogos juodos. Bulvinių šeimai dar priklauso drignė, durnaropė, skopolija, šunvyšnė ir kt. Visi šie augalai turi nuodingų alkaloidų, kai kurie jų vartojami kaip vaistiniai. Viduramžiais medicinoje ypač buvo vertinama egzotiškoji mandragora — vaistinis ir magiškų, kerinčių galių turintis augalas.