Rugiagėlė (Centaurea cyanus L.)

Žiedai mėlyniausi iš visų mums pažįstamų žiedų (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). Tik nereikia pamiršti, kad dažnas žiedais vadina graižus (žiedynus). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai (be kuokelių ir piestelių), jų paskirtis— vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė. Stiebas status, iki 1 m aukščio, šakotas. Lapai pailgi, į pamatą šiaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę prigulusiais ir pasišiaušusiais plaukeliais. Vienmetis augalas, dauginasi tik sėklomis.
Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas.
Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bites bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi ne ilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais. Rugiagėlė žinoma kaip rugių piktžolė, stelbianti kultūrą. Tačiau kaip medingas ir vaistinis augalas ji yra naudinga. Esą, lotynišką vardą augalui suteikęs išmintingasis kentauras Chironas, gydęs žaizdas jo žiedų nuoviru. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius ir parfumerijos gaminius. Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.