Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria L.)

Šį augalą nesunku pažinti iš stambokų (apie 3 cm skersmens), skaisčiai geltonų, ilgais kotais graižų. Skraistė dubenėlio pavidalo, su keliomis eilėmis plėviškais kraštais lapelių. Kraštiniai graižo žiedai liežuviški, maždaug 1 cm ilgio, vidiniai vamzdiški, trumpesni už kraštinius, bet ilgesni už žiedynsosčio žvynelius. Pradeda žydėti liepos mėn. ar birželio pabaigoje ir žydi iki šalnų. Vaisiai — keturbriauniai rudi lukštavaisiai, kurių karūnėlė trumpa, dantyta.
Stiebas dažniausiai pusmetrio aukščio, status ar kylantis, šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai plunksniškai suskaldyti, pailgi, pilkšvai žali, apatinė pusė visada šviesesnė, apaugusi plaukeliais. Lapų skiltys pailgos, giliai dantytos. Daugiametis augalas su liemenine šaknimi.
Auga pakelėse, dirvonuose, bergždynuose, dobilienose, pūdymuose, pylimų ir kalvų šlaituose, akmenynuose, žvyrynuose. Mėgsta sausus, gerai įšylančius, nerūgščius, nehumusingus, supurentus dirvožemius; nepakenčia paunksnės. Vienas seniausių dekoratyvinių ir dažinių augalų. Žiedai dažo geltona spalva natūralų pluoštą, suintensyvina konditerinių kepinių spalvą. Seniau buvo vartojamas ir kaip vaistažolė. Tinka šviesiems plaukams perplauti. Sutrintais sausais žiedais kartais atbaidomos musės.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *