Pievinė miglė (Poa pratensis L.)

Žiedynas — pailga ar piramidiška šluotelė. Varputės iš šonų suplotos, žalios ar violetinio atspalvio. Žydi birželio mėn., kartais pražysta gegužės pabaigoje. Stiebas lygus, iki 80 cm aukščio. Lapai linijiški, neplatus, liežuvėlis trumpas. Daugiametis, retakeris augalas, išleidžiantis daug lapinių, nežydinčių stiebų. Grūdai apaugę plaukeliais, sukimba krūvelėmis.
Auga pievose, dirvonuose, miško aikštelėse ir pamiškėse, pagrioviuose ir palaukėse, įvairaus drėgnumo dirvožemiuose.
Labai gera pašarinė žolė ir ganykloje, ir šienaujamose pievose. Nuėsta ar nupjauta greit ir gausiai atželia. Gerai pakelia neilgą potvynį, todėl dažna užliejamose pievose. Žolinėse bendrijose miglės nedidelis procentas, tik ganyklose auga gausiau, nes daugelis jos konkurentų nepakelia ganymo ir nyksta.
Lietuvoje auga ir daugiau miglės rūšių. Panašiausia į pievinę siauralapė miglė, auganti sausose pievose, pušynuose, pakelėse, pylimų ir kalvų šlaituose; nuo pievinės skiriasi siaurais, išilgai susisukusiais lapais. Sausose vietose, pievose, dirvonuose auga plokščioji miglė. Pievose ir pelkėse dažna paprastoji miglė; šios šiurkštus stiebas. Apyretė yra pelkinė miglė. Jos lapai siauri, liežuvėlis ilgas, varputės mažos; auga šlapiose pievose, pakrantėse, pamiškėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.