Pievinis eraičinas (Festuca pratensis L.)

Varputės didelėje, tankioje šluotelėje, daugiažiedės, 1— 1,5 cm ilgio, su trapia ašimi. Žydi birželio antroje pusėje. Kai pražysta eraičinas, laikas pradėti šienapjūtę. Stiebas iki 1 m ir aukštesnis. Lapai nelabai platūs (6—8 mm), ryškiai žali, blizgantys. Liežuvėlis trumpas, visada labai ryškios auselės, pagal kurias eraičino lapus galima išskirti iš kitų pievos žolių. Daugiametis, retakeris augalas, išauginantis daug lapų ir stiebų. Keras sutvirtėja trečiaisiais metais.
Auga pievose, ganyklose, pakelėse, pamiškėse, miško aikštelėse. Mėgsta vidutinio drėgnumo ir drėgnus, derlingus, nesunkius, neutralios reakcijos dirvožemius. Labai gera pievų ir ganyklų žolė, vešliai auga, nupjauta ar nuganyta gerai atželia. Daug kur sėjama. Tinka žalioms vejoms.
Be šios rūšies, Lietuvoje dar auga kelios eraičinų rūšys. Didysis (F. gigantea) — tankiakeris augalas su didele, nusvirusiomis šakomis šluotele, akuotuotais žiedais ir plačiais blizgančiais lapais; auga miške. Raudonasis (F. lubra) — šakniastiebinis augalas su kekės pavidalo žiedynu, kurio ilga žemiausioji žiedyno šakelė, žiedai su akuotais; lapai labai siauri, siūliški, tamsiai žali, kartais plaukuoti; auga drėgnesnėse pievose, pelkėse, miškuose, gražiai atrodo įsėtas žaliose vejose. Avinis (F. ovina) — tankiakeris augalas, kurio žiedynas — trumpa kekė su nelabai ilga žemiausiąja šakele, žiedai su trumpais akuotais; lapai šeriški; auga pušynuose ir sausose pievose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.