Pievinė kartenė (Cardamine pratensis L.)

Žiedų kekė stiebo viršūnėje. Kol pumpurai maži, dar tik ruošiasi skleistis, kekė trumpa. Ji smarkiai pailgėja, kai pradeda skleistis vieni po kitų žiedai, pirma apatinieji, vėliau aukštesnieji. Vainikėlis baltas ar violetiškai rausvas, kaip būdinga bastutiniams augalams, iš 4 lapelių. Kuokeliai 6. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — ankštara. Stiebas nelabai aukštas, iki 40 cm. Lapai neporomis plunksniški, pamatinėje skrotelėje esantys didesni už stiebo lapus. Daugiametis augalas su šakniastiebiu. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Šlapiose vietose augančių augalų stambesnių skrotelinių lapų lapeliai ilgesnį laiką liesdamiesi prie šlapio dirvožemio įsišaknija ir atsiskiria nuo pagrindinio augalo.
Auga drėgnose ir šlapiose pievose, žole apaugusiuose upelių ir ežerų krantuose, pagrioviais, žemapelkėse, raistuose, puveninguose, rūgščiuose dirvožemiuose. Didesnę vasaros dalį pievoje išlieka kartenės lapų skrotelė, o stiebas, žiedams nužydėjus ir sėkloms sunokus, greit nudžiūva. Lapuose daug vitamino C ir kitokių naudingų medžiagų, gali būti vartojami kaip prieskonis į sriubas ar salotas.
Dar geriau maistui vartoti stambesnius karčiosios kartenės (C. amara) lapelius. Si rūšis auga ūksmingose, šaltiniuotose vietose, prie upelių ir raistuose. Nuo pievinės skiriasi didesniais baltais žiedais su violetinėmis dulkinėmis ir stambesniais, ypač stiebo, lapais, taip pat pražysta anksčiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.