Pievinis šalavijas (Salvia pratensis L.)

Dvilūpiai, plačiai prasižioję žiedai sudaro menturius viršutinių lapų pažastyse. Taurelė dvilūpė, vamzdiška, į viršų kiek platėjanti, apaugusi plaukeliais. Vainikėlis melsvas, violetinis, retai rausvas arba baltas, viršutinė lūpa iš šonų suplota, kaip pjautuvas išlinkusi, ilga, o apatinė plati ir įdubusi; 2 kuokeliai ir liemenėlis ilgesni už vainikėlį ir kyšo iš jo. Žydi nuo pirmų birželio dienų iki liepos mėn. Vaisiai — rudi, tribriauniai riešutėliai.
Stiebas status, keturbriaunis, su nedaugeliu lapų. Stiebo lapai bekočiai, apatiniai stambūs, ilgais kotais, pailgais lakštais, bukaviršūniai, karbuoti ir dantyti. Daugiametis augalas, visas apaugęs plaukeliais.
Auga pievose, žolėtuose atviruose šlaituose, pakelėse. Lietuvoje gana retas, pastebėtas pietiniuose rajonuose, o labiausiai išplitęs Nemuno dešiniojo kranto šlaituose žemiau Kauno.
Žiedai išskiria daug nektaro, intensyviai lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Žolėje yra šiek tiek eterinių aliejų. Gerokai daugiau šių aliejų ir kitokių medžiagų (organinių rūgščių, rauginių, karčiųjų medžiagų, dervų) turi vaistinis šalavijas (S. oiiicinalis). Vartojamas kaip vaistažolė ir kosmetinė priemonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.