Graižai 3 cm skersmens, ilgakočiai, su ilgais skraistlapiais. Visi graižo žiedai liežuviški, šviesiai geltoni. Dulkinės geltonos, viršūnėlės violetinės. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisiai — lukštavaisiai su ilgais snapeliais ir skristukais, panašiais į skėtį. Vaisiai, išaugę iš kraštinių žiedų, kauburiuoti, iš vidurinių — lygūs.
Stiebas 40—70 cm aukščio, status, nelabai šakotas. Lapai linijiški, lygiakraščiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis, plačiais pagrindais apgaubia stiebą. Dvimetis, kartais daugiametis augalas, turintis pieniškų sulčių, su stora šaknimi. Dauginasi sėklomis.
Auga pievose, žolėtuose šlaituose, pakelėse. Mėgsta sausokus, derlingus dirvožemius.
Žiedai išskiria nektarą, lankomi vabzdžių. Žolė — neblogas pašaras, noriai ėdamas gyvulių. Šaknis mėgsta kiaulės, pamiškėse jas knisa šernai.
Kiek skiriasi baltijinis putelis (T. heterospermus), augantis pajūrio kopose, rečiau — Nemuno žemupio smėlynuose. Šis už pievinį žemesnis, labiau išsišakojęs, stiebai apšepę veltiniškais plaukeliais. Lapai siauri ir ilgi. Graižai nelabai dideli, su trumpais skraistlapiais. Vaisiaus snapelis trumpas, bet skristukas taip pat skėtiškas, kaip ir pievinio. Kopose jis gerai sutvirtina smėlį.