Dirvinė aguona (Papaver dubium L.)

Dirvinės aguonos žiedai gana stambūs, pavieniai, ilgais žiedkočiais. Pumpuras nulinkęs, žiedas status. Taurėlapiai 2, apaugę standžiais plaukeliais, nukrinta vos žiedui pradėjus skleistis. Vainiklapiai 4, kiek įgaubti, rausvi ar raudoni, su tamsia dėme prie pagrindo. Kuokelių daug. Mezginė viena, su žvaigždiška purka, kuri vėliau vaisiaus viršūnėje virsta disku, jos 6—9 spinduliai ryškiai atsiskiria vienas nuo kito. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisius — pailga, susiaurėjusiu pagrindu dėžutė, kurios atsiveria angelės po disku. Sėklos smulkios.
Stiebas iki pusmetrio aukščio, status, nelabai šakotas. Lapai pailgi, plunksniškai suskaldyti, apatiniai ilgais kotais, viršutiniai bekočiai. Vienmetis augalas su pieniškomis sultimis, apaugęs plaukeliais — ant stiebo ir lapų pasišiaušusiais, ant žiedkočių pagulusiais. Sėklas išbarsto vėjas. Auga pasėliuose, dirvonuose, palaukėse, pakelėse, ant pylimų, neseniai purentame, nesusigulėjusiame dirvožemyje. Nelabai žalinga laukų piktžolė.
Lietuvoje savaime auga dar dvi rūšys: smiltyninė (P. argemone) ir pūdyminė aguona {P. rhoeas). Smiltyninė aguona smulki, jos dėžutė pailga, apaugusi standžiais plaukeliais. Ji dažnesnė pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose. Pūdyminė aguona tokio pat aukščio kaip dirvinė, tik jos dėžutė beveik apvali, diskas su 8—12 spindulių, kraštais dengiančių vienas kitą, o jų galai kiek į viršų užsirietę. Retoka. Seniau jos džiovinti žiedlapiai buvo vartojami kaip vaistinė žaliava, taip pat kaip natūralus arbatos ir vyno dažas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *