Dirvinė mėta (Mentha arvensis L.)

Violetinių arba rausvų žiedų tankūs menturiai viršūninių lapų pažastyse. Vainikėlis dvigubai ilgesnis už taurelę, keturskiltis, beveik taisyklingas. Kuokeliai 4, visi lygūs. Žydi liepos—rugpjūčio, kartais dar ir rugsėjo mėn. Vaisiai — rusvi, nelygiu paviršiumi riešutėliai. Stiebas apie 30 cm aukščio, status arba kylantis, keturbriaunis. Lapai elipsiški, trumpais kotais, prie stiebo prisitvirtinę poromis vienas prieš kitą.
Daugiametis plaukuotas augalas su ilgu šakniastiebiu, kuris išleidžia daug požeminių palaipų su gumbeliais. Jais labai lengvai ir intensyviai dauginasi. Plinta ir sėklomis.
Auga dirvose, laukuose, dirvonuose, pakrantėse, drėgnose ir pelkėtose pievose. Mėgsta dirvožemį, kuriame gausu azoto.
Gana įkyri laukų ir daržų piktžolė. Žolėje yra maloniai kvepiančio eterinio aliejaus, taigi gali būti vartojama kaip prieskoninis augalas, taip pat kosmetikoje. Tačiau eterinio aliejaus kultūroje auginamos pipirmėtės turi gerokai daugiau.
Nemaži mėtos nuopelnai mokslui. Daugiau kaip prieš 200 metų Džozefas Pristlis įrodė, jog augalai išskiria deguonį. Po dviem stikliniais gaubtais jis įleido pelių. Po vienu iš jų dar įdėjo puokštę mėtų, ir po šiuo gaubtu pelės išgyveno savaitę, o po antruoju, kur augalų nebuvo, žuvo po paros.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.