Miškinė mėta

Mentha longifolia L.


Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas status, keturbriaunis. Lapai bekočiai, 3 —10 cm il­gio, dantytais kraštais. Visas augalas gausiai apaugęs pilkais plaukeliais. Žiedynai stiebo ir šakų viršūnėse, tankūs. Vainiklapiai rausvai violetiniai. Vaisiai elipsiški, taškuoti, rudi.
Žydi liepos—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais. Auga vandens telkinių, pelkių pakraščiuose, pamiškėse. Kai kur auginama darželiuose. Apyretis, bet pasitaiko visuose šalies rajonuose.
Vaistams vartojami lapai, nupjauti žydėjimo metu ir išdžiovinti. Mėtos lapuose yra 1,27—1,78% eterinio aliejaus, cukrų, organinių rūgščių, saponinų, karotino, askorbino rūgšties, raugiuių. mineralinių ir kt. medžia­gų. Lapų preparatai gerina virškinimą, ramina skaus­mus, slopina spazmus, pykinimą, skatina tulžies išsky­rimą. Augalas medingas, prieskoninis. Mentolis ir jo preparatai nuodingi vaikams, ypač ma­žiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *