Stachys sylvatica L.
Daugiametis, 60—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, šakota viršūne, plaukuotas. Lapai platūs, 10—12 cm ilgio ir 6,5—7,5 cm pločio, smailūs, stambiai karbuoti, dantyti, žemutiniai ir viduriniai ilgakočiai, plaukuoti. Žiedai 12—15 mm ilgio. Vainikėlis nešvariai tamsiai purpurinis, kartais baltas. Vaisiai — apie 1,5 mm ilgio, rudi, priplota viršūne riešutėliai. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai pradeda bręsti liepos mėn. pabaigoje. Dauginasi sėklomis, požeminėmis palaipomis ir šakniastiebiais.
Auga vidutinio drėgnumo derlinguose dirvožemiuose. Dažna pamiškėse, krūmuose, lapuočių ir mišriuose miškuose.
Vaistams vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Žolėje yra alkaloidų: betaino, betonicino, turicino, trigonelino, alantoino, stachidrino; rauginių medžiagų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, dervų, angliavandenių, saponinų.
Augalas nuodingas arkliams, avims, galvijams, paukščiams ir žalias, ir džiovintas.