Miškinė notra (Stachys sylvatica L.)

Pertrauktą žiedyną, išaugusį lapų pažastyse, sudaro tankiais menturiais susitelkę žiedai. Taurelė plaukuota. Vainikėlis dvilūpis, tamsiai rusvai vyšninis, ilgesnis už taurelę. Viršutinė lūpa išgaubta, apatinė žemyn nulinkusi, su dviem didelėmis šoninėmis skiautėmis; prie vidurinės skiautės pagrindo yra tamsi dėmė. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — kiek pailgi, rudi riešutėliai. Stiebas keturbriaunis, status, iki 120 cm aukščio, apaugęs ilgais plaukeliais, lipnus. Lapai ploni, kiaušiniški, smailiaviršūniai, karbuotai dantyti, plaukuoti, apatiniai už viršutinius didesni ir ilgesniais kotais. Daugiametis, nemalonaus kvapo augalas su šakniastiebiu ir ilgomis palaipomis. Auga lapuočių miškuose, kirtimuose, krūmuotose pievose, patvoriuose, sąvartynuose, daugiausia puveninguose, drėgnuose dirvožemiuose. Sudaro sąžalynus. Vertinamas kaip medingas augalas, gausiai lankomas bičių ir kamanių.
Į miškinę panaši pelkinė notra (S. palustris) skiriasi nuo jos šiauresniais, storesniais, ne taip plaukuotais lapais, šviesesniais, violetinio atspalvio žiedais. Ant šaknų esantys gumbeliai tinka maistui (virti arba sudžiovinti ir sumalti). Dėl tų pačių gumbelių, kuriais lengvai dauginasi, notra yra įkyri dirvų ir daržų piktžolė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.