Miškinis vikis (Vicia sylvatica L.)

Ilgesnėse už lapus vienašonėse kekėse po 10—20 žiedų. Vainikėlis baltas, rečiau melsvai rausvas, su tamsesnėmis violetinėmis gyslelėmis. Žydi per vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — nusvirusios juosvai rudos ankštys su 2—3 rudomis ar juodomis sėklomis. Stiebas plonas, ilgas (iki 2 m), gulsčias ar laipiojantis, šakotas. Lapai ilgi, poromis plunksniški, iš 6—8 porų pailgų lapelių, su šakotu ūseliu viršūnėje. Ūseliais kabindamasis už kitų augalų lipa aukštyn, iškeldamas žiedus ir vaisius. Daugiametis augalas su plonu šakniastiebiu. Sėklas išbarsto mechaniškai, išsvaido, staigiai plyšus ankštims.
Auga miškuose, krūmuose, puveninguose, pakankamai drėgnuose dirvožemiuose.
Žieduose yra nektaro. Vertingas pašarinis augalas. Kaip ir kitų tos šeimos ankštinių, ant šaknų yra gumbeliai su oro azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Miškuose dar auga patvorinis vikis, kurio žiedynai daug trumpesni už lapus, juose po 2—4 žiedus; vainikėlis nešvariai violetiškai melsvas. Lapų lapeliai pailgai kiaušiniški. Ankštys įstrižos, blizgančios, juodos, sėklos margos arba juodos. Auga sausesnėse vietose, ir ne tik miške, bet ir pievose, patvoriuose, laukuose. Pražysta anksčiau už miškinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *