Miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvester L.)

Žiedai gana stambūs, po 3—8 vienašalėse kekėse, išaugančiose lapų pažastyse. Taurelė suaugtinė, plati, jos danteliai smailūs, nelygūs. Vainikėlis rožinis, iš išorės žalsvas. Jo burė plati, įlenkta viršūne, trumpu nageliu, irklai daug trumpesni už burę, o laivelis prie pagrindo turi platų dantelį (bure, irklais ir laiveliu vadinami pupinių šeimos žiedų lapeliai). Žydi visą vasarą, nuo birželio vidurio. Vaisiai — pailgos, tinkliškai gyslotos, rusvos ankštys su 8—14 sėklų.
Stiebas kylantis ir laipiojantis, šakotas, su dviem sparnuotomis briaunomis. Lapai plunksniški, su viena lapelių pora; lapo viršūnėje yra šakotas ūselis, o prie pagrindo — siauri prielapiai. Daugiametis augalas su šakotu šakniastiebiu. Auga šviesiuose miškuose, retmėse, kirtimuose, pamiškėse, krūmuose, apysausiuose, nerūgščiuose dirvožemiuose. Paplitęs beveik visoje Lietuvos teritorijoje, daug kur retokas, kiek dažnesnis pietiniuose rajonuose. Žiedai išskiria nektarą, lankomi ir apdulkinami vabzdžių. Žolėje yra daug naudingų medžiagų; auginamas augalas skursta, serga, auga gana lėtai, o naminiai gyvuliai jo nemėgsta. Žydintis pelėžirnis dekoratyvus, bet žydi nelabai ilgai, greit apdžiūsta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.