Miškinis erškėtis (Rosa majalis Herrm.)

Žiedai kvapūs, gana stambūs (3—5 cm skersmens), šviesiai ar tamsiai rožiniai, pavieniai, rečiau išaugę po 2—3. Žiedkočiai trumpi, pažiedės lancetiškos. Žiedsostis beveik apvalus. Taurėlapiai lygiakraščiai, statūs, išsilaiko iki subręsta vaisiai. Kuokelių daug. Žydi birželio mėn., kartais pradeda skleistis ir anksčiau. Vaisiai nedideli, apvalūs, raudonai oranžiniai, prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Apie 2 m aukščio krūmas su plonomis šakomis. Žievė blizga, rudai raudona. Dygiai nedideli, išlinkę, prie lapų pagrindo išaugę poromis, žydinčios šakelės be dygių. Lapai sudėtiniai, iš 5—7 plunksniškai išsidėsčiusių lapelių. Lapeliai ploni, elipsiški, dantytais kraštais, apatinė jų pusė už viršutinę šviesesnė, su ryškiu gyslų tinklu, visada su plaukeliais. Nežydinčių šakelių prielapiai vamzdeliu susisukę, žydinčių plokšti.
Auga miškuose, pamiškėse, krūmynuose, paupiuose, pakelėse, papieviuose, kalkinguose dirvožemiuose. Labiau paplitęs šiauriniuose, šiaurės vakarų rajonuose, kitur retas.
Vaisiuose yra vitamino C, pektinų, organinių rūgščių, cukraus, jie valgomi. Augalas dekoratyvus, auginamas prie namų.
Pastaraisiais metais Lietuvos miškuose laukinių erškėčių sumažėjo, bet vis dar galima rasti žydinčių ar raudonais vaisiais pasipuošusių krūmų miškuose, pakelėse, krūmynuose. Yra kelios savaiminės rūšys. Iš auginamų rūšių yra sulaukėjusių. Dauguma jų gana sunkiai apibūdinamos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.