Oxycoccus palustris Pers.
Visžalis, daugiametis krūmokšnis. Stiebai besidriekiantys iki 1 m ilgio. Vaisius — tamsiai raudona, sultinga, rūgšti uoga (Lietuvoje pagal uogų pavidalą išskirta 17 formų); prinoksta rugpjūčio pabaigoje—rugsėjo mėn.
Lietuvoje dažna. Auga aukštapelkėse, tarpinio tipo pelkėse, kai kur ir žemapelkėse, paežerių liūnuose, užpelkėjusiuose pušynuose. Šviesamėgis, drėgmę mėgstantis augalas. Dauginasi įsišaknijančiais stiebais ir sėklomis.
Uogose yra 2,4—6,1% cukrų, 2,5—3,5% organinių rūgščių (citrinų, benzoinės, obuolių ir kt.), 0,5—1,4% pektinų, 14—40 mg% askorbino rūgšties, 300—600 mg% vitamino P.
Uogos vartojamos šviežios bei perdirbtos maistui ir medicinoje, jomis minta žvėreliai ir paukščiai. Iš uogų atliekų, išspaudus sultis, gaminamas pektinas ir organiniai dažai, iš jų galima gauti medicinoje vartojamą ursolo rūgštį.
Kartu su paprastąja spanguole, dažniausiai aukštapelkėse ant kupstų, dar auga smulkiauogė spanguolė (O. microcarpus Turcz.). Be to, iš Siaurės Amerikos mūsų respublikoje introdukuota stambiauogė spanguolė. (O. macrocarpus Pursh). Jos vaisinės šakutės stačios, iki 30 cm aukščio, lapai bukomis viršūnėmis, pažiedės plačios. Žydi 3—4 savaitėmis vėliau negu paprastoji. Šiaurės Amerikoje ši rūšis sukultūrinta, yra nemažai produktyvių (vidutiniškai 12 —14 t/ha uogų), įvairaus ankstyvumo veislių. Mūsų klimato sąlygomis perspektyvesnės ankstyvosios veislės. Pradėti ir paprastosios spanguolės sukultūrinimo darbai.