Ūkiniu požiūriu svarbiausios spanguolių savybės yra prinokimo laikas, derlumas, uogų kokybė ir jų išsilaikymas sandėliuojant, atsparumas nepalankiems faktoriams: šalčiams, ligoms ir kenkėjams.
Spanguolės (Oxycoccus Hill) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Gentyje yra tik 4 rūšys. Visiems puikiai pažįstam paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers., syn. O. quadripetalus Gilib., Vaccinium oxycoccus L.) vis dar gausiai auganti Čepkeliuose, Žuvinto paliuose ir kitur. Reta tačiau randama Lietuvoje smulkiauogė spanguolė (O. microcarpus Turcz.. syn. Vaccinium macrocarpon Hook.). Mažai ištirta Danijoje. Suomijoje ir Lenkijoje paplitusi Hagerupo spanguolė (O. gigas Ha- gerup, syn. Vaccinium hagerupii Ahokas).
Visame pasaulyje auginama stambiauogė spanguolė (O. macrocarpus Pursh. syn. Vaccinium macrocarpon Ait.). Ji savaime auga Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Tai daugiametis visžalis krūmokšnis. turintis šliaužiančiuosius (vegetatyvinius) ir stačiuosius (generatyvinius) stiebus. Uogos sunoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Pagal jų prinokimo laiką veislės skiriamos į ankstyvąsias, t. y. prinokinančias rugsėjo pirmoje pusėje (‘Bergman”. Black Veil’. ‘Early Black’. ‘Franklin’. ‘Washington’), vidutinio ankstyvumo, t.y. prinokstančias rugsėjo antroje pusėje (‘Ben Lear’. ‘Searles’, Wilcox’. ‘Stevens’) ir vėlyvąsias, t.y. prinokstančias spalį (‘Howes’. ‘McFarlin’, ‘Pilgrim’).
Auginimo istorija
Stambiauoges spanguoles pirmasis pradėjo auginti kapitonas Henry Hallas Cape Cod iškyšulyje Masačūsetso (JAV) valstijoje 1810-aisiais. Praėjus kelioms dešimtims metų pradėjo kurtis didelės plantacijos. Pirmosios atsirado Masačūsetso. vėliau – Niu Džersio (1835). Vis- konsino (1853). Vašingtono ir Oregono valstijose (1883-1885).
XIX amžiaus viduryje spanguolių plantacijos Masačūsetso valstijoje užėmė apie 1500 ha. o vidutinis derlius buvo 1.6 t/ha. To paties amžiaus antroje pusėje JAV pradėjo sparčiai vystytis spanguolininkystė. nes imtos taikyti naujos kultivavimo technologijos. išvestos pirmosios veislės („Howes’ – 1843 metais). Padidėjo ir plantacijų produktyvumas. 1867 metais bendrasis derlius buvo 2 800 t. 1880-aisiais – 7 400 t. o 1899-aisiais-jau 14 900 t.
Bendras spanguolių plantacijų plotas smarkiai išsiplėtė XX amžiuje. 1997 metais jos užėmė 14 000 ha. Iš viso surinkta per 247 000 t uogų. t. y. 17 t/ha. Dabar yra per 200 veislių, kurių dauguma sukurta atrinkus klonus natūraliose populiacijose.
Pasaulyje stambiauoges spanguolės auginamos daugiau kaip 16 000 ha plote. 95% visų komercinių spanguolynų yra Šiaurės Amerikoje. Jos auginamos ir Kanadoje. Anglijoje. Vokietijoje, Austrijoje. Italijoje. Lenkijoje. Suomijoje, Čilėje. Rusijoje. Ukrainoje. Baltarusijoje. Latvijoje. Estijoje. Lietuvoje. JAV plantacijose daugiausiai auginamos veislės ‘Ben Lear’. Bergman’. Crowley’ ir ‘Stevens’.
Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro parengtame leidinyje „Augalų veislių 2005 m. sąrašas” („Nacionalinis augalų veislių 2005 m. sąrašas”; „Valstybės žinios”. 2005. Nr. 3-55) įrašytos (nuo 1999-ųjų) 5 stambiauoges spanguolės veislės – ‘Black Veil’. ‘Ben Lear’. Pilgrim’. ‘Stevens’. Washington’. Pagal atliktų specialių tyrimų duomenis jos pripažintos itin geros ūkinės vertės ir yra tinkamos auginti Lietuvos agroklimato sąlygomis. Tačiau ir kitos veislės patrauklios tiek derlumu tiek uogų išvaizda, pakankamai pakančios nepalankiems žiemojimo faktoriams, todėl gali būti auginamos soduose. Tik plantaciniam auginimui jas reikia rinktis itin atidžiai ir atsakingai.
Kokios stambiauogių spanguolių veislės augintinos soduose ir plantacijose sužinosite kitame straipsnyje Stambiauogės spanguolės.