Riešutų auginimas – tai mokslinių, pramoninių ir verslo priemonių kompleksas, kurį pasitelkiant yra vystomos ir auginamos įvairios riešutų kultūros.
• Riešutų auginimas – pelningesnė žemės ūkio šaka.
• Riešutų auginimas nereikalauja didelių žemės plotų ir nekelia reikalavimų žemės kokybei (darbą galima pradėti nuo 0,5 ha žemės ploto iki maksimalaus – 50 ha).
• Riešutų auginimas nereikalauja didelių finansinių išlaidų. Jos yra proporcingos šeimos galimybėms ir priklauso nuo žemės sklypo dydžio.
• Riešutų auginimas – geriausias šeimos finansinis indėlis šimtui metų. Riešutų sodo kūrimo išlaidas galima planuoti pagal savo galimybes. Nėra pelningesnio indėlio į nekilnojamą turtą kaip riešutų sodas, nes jis auga nuo 100 iki 400 metų.
• Riešutų auginimas – žemės ūkio šaka su stabilia perspektyva. Esamos produkcijos apimtys ir asortimentas nepatenkina pirkėjų ir perdirbimo įmonių paklausos. Todėl paklausa, viršijanti 100 tūkst. tonų, formuoja dideles riešutų kainas. Tokia tendencija išliks ir ateityje.
• Riešutų auginimas – darbas „tinginiams“. Riešutų augintojai turi trijų rūšių darbą: vieną kartą pasodinti riešutų sodą, o pradedant nuo 4-5 metų tik surinkti riešutų derlių ir už tai gauti pinigus. Per pirmuosius 4-5 metus, norint pasiekti riešutų sodo rentabilumo, tarp praėjimų galima pasodinti arbūzines kultūras.
• Riešutų auginimas – žemės ūkio šaka, sprendžianti maisto ir sveikatos problemas. Energetinė ir maistinė riešutų vertė viršija visus augalinius ir gyvulinius produktus. Riešutmedis – sveikatos lobynas: lapai, žievė, žali riešutai, branduoliai, apyvaisis – visa tai turi vaistinių savybių.
• Riešutų auginimas – ekologiškai teigiamas darbas, nes auginant riešutus nenaudojami cheminiai preparatai.
Iš esmės riešutų auginimas yra ne tik verslas, bet ir filosofija, tai puikus būdas asmenybei harmoningai susilieti su gamta ir kitais žmonėmis.