Paprastoji spanguolė

Oxycoccus palustris

Botaninis aprašymas:
Daugiametis šliaužiantis iki 80cm ilgio visžalis krūmokšnis. Stiebai sumedėję, ploni, keliose vietose įsišaknijantys. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, nuo plačiai kiaušiniškų iki lancetiškų, apie 12mm ilgio, siauri, smailūs, tamsiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse; rudeniop paraustantys. Žiedai ilgakočiai, po 1-4, išaugę stiebų, viršutinės dalies lapų pažastyse. Žiedas rausvas, taisyklingas; vainiklapiai lancetiški, atsilenkę atgal. Žydi gegužės-liepos mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir nenukrenta visą žiemą iki pavasario. Vaisiusapskrita,
daugiasėklė, tamsiai raudona, rūgšti uoga. Sėklos pailgai ovališkos, raukšlėtos, rudai raudonos. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Šviesomėgis augalas.

Paplitimas:
Vidurio ir Šiaurės Europa, Rusijos europinės dalies šiauriniai rajonai, Vakarų ir Rytų Sibiras, Tolimieji Rytai, Japonijos šiaurinė dalis, Šiaurės Amerika. Lietuvoje auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, užpelkėjusiuose pušynuose, pelkėtuose miškuose, ežerų liūnuose, daugiausia rūgščiuose, durpiniuose dirvožemiuose; visada sudaro didelius sąžalynus. Mėgsta drėgmę, bet augimvietė neturi mirkti po vandeniu. Augalas paplitęs visoje respublikoje. Dažnas. Lietuvoje Oxycoccus genties natūraliose augimvietėse auga smulkiauogė spanguolė (Oxycoccus microcarpus) ir paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris) bei auginama stambiauogė spanguolė(Oxycoccus macrocarpus).

Auginimas:
Paprastoji spanguolė(Oxycoccus palustris) auga aukštapelkėse, užpelkėjusiuose miškuose, net žemapelkėse. Stambiauogė spanguolė(Oxicoccus macrocarpus)- introducentas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur nuo seno(1820m) auginama. Jos stambesni lapai ir gerokai stambesnės uogos. Spanguolės auginamos rūgščioje(pH- 3,2-6,0) dirvoje. Nuimamas 15-20cm storio dirvos paviršiaus sluoksnis ir vietoje jo užpilama durpių, gyvašakės užberiamos 5-6cm storio upės ar karjero smėlio sluoksniu. Podirvio vandens lygis pageidautinas iki 40-50cm gylio arba būtina dažnai ir gausiai laistyti. Spanguolės sodinamos 15-20cm ilgio gyvašakėmis gegužės pirmoje pusėje arba vėliau, kai dirva būna labiau įšilusi. Gyvašakės ruošiamos prieš sodinimą arba iš anksto. Sodinama kas 25-30cm, tarpueiliai- 35-40cm, po 2-3 gyvašakes į lizdą. Dirvos paviršiuje turi likti ne ilgesnės kaip 2-3cm viršūnėlės(ilgesnės nukarpomos). Pasodinus labai gausiai palaistoma. Kitas 2-3 savaites laistoma saikingai, kol gyvašakės įsišaknys. Vėliau laistoma 1-2 kartus per savaitę. Dirvos drėgnumas turi būti apie 70-80%. Pradeda derėti 3-4 metais. 10m2 surenkama 2-3kg uogų, o vėlesniais metais ir daugiau.
– Graikiškai oxys- rūgštus, coccus- uoga. Pažodžiui būtų rūgšti pelkinė uoga.
* * *
Vaislinė žaliava- spanguolių vaisiai(uogos). Žaliava ruošiama rugpjūčio pabaigoje- lapkričio mėnesį, bet veikliosios medžiagos geriau išsilaiko vėlesnio rinkimo(pradedant rugsėjo pabaiga) uogose. Galima rinkti ir pavasarį- vasario-kovo mėnesiais. Spanguolės renkamos rankomis. Uogos turi būti normalaus dydžio(8-10mm skersmens), rožinės raudonos spalvos, rūgštaus skonio. Kas 4-5 metai spanguolynai mažai dera, tada uogas galima rinkti tik specialistų nurodytose vietose arba jos visai nerenkamos. Auginant spanguoles, derančiuose plotuose uogos renkamos kasmet. Nuskintos nenunokusios uogos, jas laikant, netenka savo baktericidinių savybių ir netrukus pradeda gesti(paruduoja). Surinktos uogos išvalomos- išpučiamos samanos, lapai. Sausos uogos supilamos į pintus krepšius, kitas atitinkamas talpas arba užpilamos vandeniu ir laikomos vėsiai(3-4°C temperatūroje) sausose, vėdinamose patalpose. Patogu spanguoles užšaldyti ir laikyti šaldiklyje(-18°C temperatūroje). Uogos turi būti šviežios arba šaldytos, nunokusios, švarios, be vaiskočių, rožinės arba tamsiai raudonos spalvos, nepažeistos, beveik bekvapės. Skintos spanguolės vartojamos 5-8 mėnesius(iki 1 metų), šaldytos- iki 2 metų. Spanguolių uogos vadinamos šiaurės citrinomis, nes jose yra daug citrinos rūgšties. Taip pat 3,9-5,3% cukraus, daugiausia fruktozės ir gliukozės; vitaminų: 11-40mg%- C, 500mg%- P, B1, B2, PP; mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, gana daug jodo. Spanguolių uogose esančios pektininės medžiagos sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais(švinu, gyvsidabriu, stronciu), o tai svarbu apsinuodijus ir pažeidus radiacijai. Stambiauogių spanguolių vaisiai ne tik stambesni, bet ir gerokai saldesni ir sukaupia daugiau polifenolių(vitamino P). Vaisių kokybė priklauso nuo spanguolių augimo rajono, paruošų laiko, uogų laikymo sąlygų ir kitko.

Vartojimas medicinoje
Spanguolės pasižymi kraują stabdančiomis, uždegimą slopinančiomis, skorbutą gydančiomis ir kitomis savybėmis. Jų sultys tinka ligonių troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją. Iš šviežių uogų gaminami ekstraktai- jie vartojami sergančiųjų apetitui žadinti, nuo hipo- ir avitaminozių, sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų vartojimo pasekmes; persišaldžius, nuovargiui sumažinti(tonizuojamieji gėrimai). Sultimis gydomos pūlingos žaizdos sergant mastitais, iškilus votims, nudeginus odą.

Liaudies medicinoje
Gydoma hipertoninė liga, skrandžio ligos, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, karštinė, inkštų ir šlapimtakių akmenligė, reumatas; skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą. Spanguolių sultys su medumi geriamos gydant anginą ir bronchitą, stipriai kosint, esant bendram silpnumui, avitaminozei.

Nuo peršalimo
❖ Gėrimas su pipirmėtėmis. 0,5kg sutrintų spanguolių užpilti 2l šalto virinio vandens ir virti ant silpnos ugnies 5-7min. Nukošti, įberti 0,3kg cukraus. 4 šaukštus pipirmėčių lapų užpilti 1l verdančio vandens. Po 45-50min nukošti ir supilti į spanguolių nuovirą, gerai suplakti, išpilstyti į butelius ir laikyti 8-10°C temperatūroje. Vartoti po stiklinę 2-3 kartus per dieną arba pagal poreikį.

Nuo mažakraujystės
❖ Imti po stiklinę spanguolių, burokėlių, morkų sulčių ir stiklinę medaus. Viską išmaišyti mediniu šaukštu, supilti į tamsaus stiklo indą, laikyti Šaldytuve ir gerti po 2 šaukštus suaugusiesiems, po šaukštą vaikams 3-4 kartus per dieną. Labai padeda.

Spanguolių gėrimas
❖ Nuplautas uogas emaliuotame inde užpilti karštu vandeniu, kad tik apsemtų, ir pakaitinti 3-5min ant nedidelės ugnies. Paskui atsargiai sutrinti mediniu trintuvu, perkošti, likutį perplauti vandeniu, į tirpalą įberti cukraus ir pakaitinti, kol užvirs, palaikyti kelias valandas vėsiai ir vartoti. Stiklinei uogų- 0,5 stiklinės cukraus ir 1l vandens. Vietoje cukraus galima dėti medaus pagal skonį(apie 2 šaukštus). Laikyti vėsioje vieloje(+8 – +10°C temperatūroje). Vartoti kambario temperatūros gėrimą po 2-3 stiklines per dieną.
❖ Šis gėrimas apsaugo nuo inkstų akmenligės, gydo šlapimo išskyrimo organų infekcijas.
❖ Spanguolių gėrimą sumaišyti su medumi santykiu 1:1. Gerti po šaukštą 5-6 kartus per dieną-gydo kosulį, anginą bei peršalimą. Liaudies medicinos vaistas, reguliuojantis skrandžio sulčių rūgštingumą
❖ Išdžiovintas ajero šaknis sutarkuoti, išsijoti, per sietelį ir sumaišyti su cukrumi santykiu 1:1(įdėjus cukraus geriau išsilaiko kvapiosios medžiagos ir yra skaniau), supilti į stiklainį, sandariai uždaryti ir vartoti po pusę šaukštelio praėjus 15-20mn. po to, kai išgertos spanguolių sultys. Spanguolių sultis gerti po valgio po šaukštą. Vartojant ajero šaknies miltelius po valgio, nemalonūs pojūčiai dėl didelio skrandžio sulčių rūgštingumo greitai išnyksta.

Dietinis vitaminingas gėrimas
❖ Bulvių sultys su spanguolėmis. Šviežiai išspaustas bulvių sultis palikti valandai uždarame stiklainyje, kad nusistotų krakmolas, po to atsargiai perpilti į kitą indą. Sumaišyti, su spanguolių sultimis ir jų išspaudų nuoviru. Paskaninti cukrumi. Gautą gėrimą po 1/4 stiklinės gerti 3 kartus per dieną.

Maistui
Spanguolės įvairiai vartojamos maistui. Šviežios ir perdirbtos uogos žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą; iš uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, ruošiami drebučiai, marmeladas, sirupai, gira, kokteiliai, kisielius, gaivieji gėrimai, likeriai, trauktinės. Spanguolių dedama
į raugiamus kopūstus, agurkus ir kitus konservuojamus produktus.
– Kai ligoniams skiriama dieta be druskos, spanguolėmis galima paskaninti maistą ir beveik pakeisti druską.

Spanguolių kokteilis
❖ Spanguoles sumaišyti su cukrumi, vandeniu ir virti, kol uogos suminkštės, paskui pertrinti per sietelį. Į gautą skystį įdėti po keletą melisos, kmyno, juozažolės ūglių ir 5min virti ant silpnos ugnies. Nukošti ir supilstyti į butelius. Vartoti šaltą.

Spanguolių uogienė su kriaušėmis arba obuoliais
Produktai: 1kg spanguolių, 1,5kg cukraus, 1/2 l vandens, 1/2 kg paruoštų obuolių arba kriaušių, vanilinio cukraus, citrinos arba apelsino žievelių, cinamono.
❖ Perrinktas uogas nuplauti ir sumalti mėsmale. Kriaušes, obuolius(geriau saldžius) nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Į spanguolių tyrę suberti cukrų, kriaušes, obuolius ir išmaišyti. Laikyti kelias dienas šaltoje patalpoje, retkarčiais pamaišyti, kad į kriaušes įsigertų sirupo. Dėl kvapo įdėti prieskonių. Tada uogienę užvirti ir išpilstyti į iškaitintus stiklainius. Indus užrišti arba uždaryti dangteliais.

Spanguolių saldainiai
❖ Dideles uogas suvilgyti kiaušinio baltymu ir apibarstyti cukraus pudra. Šią procedūrą kartoti kelis kartus, kol cukraus sluoksnis bus pakankamo storio. Tuomet uogas paskleisti plonu sluoksniu ir išdžiovinti. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige spanguolių ir jų produktų nepatartina vartoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.