Spanguolės puikiai auga drėgname dirvožemyje, durpėse. Uogos prinoksta rugsėjį, o renkamos paprastai ne tik rudenį, bet ir pavasarį. Tokios spanguolės iš po žiemos ir sniego yra laikomos pačiomis geriausiomis.
Spanguolių sodinimas. Tikra tiesa, jog spanguolės gali augti ne tik drėgno dirvožemio miško aikštelėje ar apipelkėjusiame durpyne, bet ir visiškai sėkmingai prigytų sode. Lietuvoje dažniausiai auginamos paprastosios arba stambiauogės spanguolės, iš jų populiariausios veislės yra ankstyvosios ‚Early Black‘, ‚Franklin‘, ‚Bergman‘, ‚Wilcox‘. Spanguoles geriausia sodinti rudenį arba balandžio mėnesį. Jei norima užsiauginti spanguolių, joms geriausia parinkti saulėtą vietą. Iškaskite pusės metro gylio duobę, kurios kraštus apdėkite bet kokia nepralaidžia medžiaga: ruberoidu ar net plytelėmis. Tai labai svarbu, jei sodo dirvožemis nėra drėgnas durpynas, tokiu būdu atskiriamas paprastas dirvožemis nuo to, kuriuo bus užpildoma duobė. Tai ypatingai svarbu, jei dirva karbonatinė. Jei dirva priesmėlio ar net smėlio, tuomet ir duobės dugną patartina apdėti moliu, nes kitaip neišsilaikys drėgmė ir labai greitai nutekės. Jei yra galimybių, spanguoles galima auginti net į žemę įleistuose rentiniuose, statinėse, šiaip įvairių medžiagų vazonuose ar induose, tik šiuo atveju reikėtų nepamiršti pasirinktame inde padaryti keletą skylių. Taigi, į taip parengtą duobę po visų „procedūrų“ pripilama tarpinio tipo rūgščių durpių arba aukštapelkinių durpių. Tuomet reikėtų taip palaikyti, kol durpės susigulės. Prieš sodinant spanguoles, ant jų reikia užberti smėlio. Į šitaip parengtą ir gausiai palaistytą žemę spanguoles galima sodinti gegužės antrojoje pusėje.
Dauginimas. Spanguolės dauginamos gyvašakėmis, kurios rengiamos prieš sodinimą. Gyvašakes geriausia laikyti vėsiai drėgnose samanose dvi savaites. Beje, jos geriausiai įsišaknija, jei parengtos gegužės pradžioje. Spanguolės geriausiai prigyja iš pamatinės ūglio dalies parengtų gyvašakių. Ūgliai kerpami vienmečiai – 9-15 cm. Nukirptos gyvašakės turi būti pamerkiamos į vandenį ir pridengtos. Tik taip galima gyvašakes vežti ar nešti į sodinimo vietą. Pasodintas gyvašakes būtina gausiai palieti, o jei vėliau oras būna karštas ir sausas, reikia lieti kasdien, bet jau ne taip gausiai. Po nepilno mėnesio gyvašakės ima šaknytis ir leisti naujus ūglius. Pirmaisiais augimo metais prieš žiemą spanguoles reikia pridengti, kad nenušaltų.
Pirmosios uogos užsimezga po dviejų ar trijų metų, kai ima žydėti, jei nenukenčia nuo pirmųjų metų šalnų. Jei viskas gerai, spanguolės dera kasmet ir gana gausiai. Spanguolės auga maždaug dvidešimt metų.
Tręšimas. Spanguolėms gali trūkti kalio, fosforo ir azoto. Jei augalui trūksta kalio, tai pasimatys iš lapų ir ūglių – jie nustos augę, o ant lapų atsiras dėmelių. Tuomet kalio trąšomis reikia patręšti kiek galima greičiau. Jei trūksta fosforo, tuomet spanguolių lapai keičia spalvą – jie rausvėja. Fosforu tręšiama ankstyva pavasarį, iki vegetacijos, arba net rudenį, tuomet beriama amonio fosfato arba superfosfato. Trūkstant azoto, jauni lapeliai gali net pagelsti, tuomet ir ūgliai auga prasčiau. Tuomet geriausia tręšti amonio sulfatu arba kitomis amoninėmis azoto trąšomis. Pirmą kartą tręšiama gegužės pirmoje pusėje, antrą kartą – kai pasirodo žiedų užuomazgos ar pumpurai. Esant reikalui, tręšiama ir trečią kartą liepos vidury.