Jei visą žiemą norite išlaikyti savo sodo visžalius augalus kaip „parodinius“, nenusileidžiančius vasariniam grožiui, tereikia žinoti vos kelis žingsnius, kaip tai padaryti, ir savo augalais galėsite didžiuotis ir šaltuoju metų laiku. Svarbiausia – tinkamai dekoratyvinius medelius ar krūmus palieti rudenį. Skamba keistai? Atrodytų, ką čia žinoti, juk imi ir lieji. Ne visai taip. Laistyti vis dėlto reikia taisyklingai ir laikantis kelių nurodymų. Kaip žinia, žiemą augalai labai sunkiai gali pasisavinti drėgmę per įšalusią žemę, tad tinkamas palaistymas rudenį gali būti efektyvi priemonė sumažinti žalą, kuri gali atsirasti per žiemą.
Laistymas. Taigi, pabandykite laistyti augalus taupiai, negausiai, kiek ribodami nuo vasaros pabaigos ar ankstyvo rudens iki to laiko, kol ims kristi medžių lapai. Vėlyvą rudenį, kai metantys lapus medžiai jau bus be lapų, tiek visžalius, tiek metančius lapus medelius ar krūmus labai gausiai paliekite vandeniu. Negausus laistymas rudens pradžioje leis augalams lengviau pergyventi pereinamąjį laikotarpį. Pavasarį tai daroma kiek agresyviau, užgrūdinant augalus. Žinoma, juk rudenį ir augalų energingumas jau yra visiškai kitoks, mažesnis, augalai ruošiasi „žiemos miegui“. Lapų metimas yra būtent tas signalas, kai jau reikia imtis ruošti augalus žiemai, laistyti juos. Šiuo laiku palieti reikia ypatingai gausiai. Įsitikinkite, kad dar nėra naktinių šalnų, nes svarbu, kad vanduo pasiektų augalo šaknis. Jei vis dėlto taip pasiseka, jog sausį pasirodo šiltesnis periodas, aptirpsta sniegas, galite pasinaudoti proga ir tuojau pat palaistyti augalus. Jie už tai padėkos!
Genėjimas. Dar vienas svarbus žingsnis tinkamam augalų paruošimui žiemai – karpymas ir genėjimas. Tiesa, svarbu žinoti ne tik tai, kada ir kaip genėti, ne mažiau svarbu žinoti ir kada negenėti. Negenėkite savo sodo medžių ar visžalių krūmų pirmoje rudens pusėje, kadangi tuomet nugenėti augalai gali išleisti naujų ūgliukų, kurie nušals per žiemą. Jei norite genėti medžius ir visžalius krūmus, palaukite iki labai vėlyvo rudens, žiemos ar ankstyvo pavasario. Tuomet kruopščiai pašalinkite (nupjaukite ar nukirpkite) nusilpusias arba nulūžusias po žiemos šakeles. Anksti žydintys numetantys lapus krūmai dažnai yra karpomi po to, kai nužydi. Vėliau žydintys dažniausiai yra karpomi ankstyvą pavasarį. O gal šalia jūsų namo auga dideli medžiai? Jei bent viena didelio medžio šaka kybo virš namo ar kokio kito statinio, patartina ją nupjauti, kol nepridarė žalos. Šiuo atveju padėti reikia namui, o ne medžiui. Galų gale, to reikalauja elementarus saugumas.
Druskos žala ir graužikai. Kitos medžių ir krūmų žiemos problemos yra druskingumas ir didesni ar mažesni graužikai. Jei koks jūsų augalas yra pasodintas netoli kelio, turbūt aišku, jog žiemą ant kelio barstoma druska gali juos paliesti. Vienintelė išeitis – apdengti mažesnius medelius ir krūmus storu šiurkščiu audiniu, galima ir maišiniu. Taip apsaugosite ne tik nuo druskos, bet ir nuo pernelyg stipraus vėjo. Nuo nepageidaujamų graužikų gali išgelbėti viela, kuria kelis kartus įvairiame aukštyje apjuoskite aplink augalą, nepaliesdami jo. Nepersistenkite mulčiuodami. Dar labiau nei šaltis gali pakenkti nedideli graužikai, įsigudrinę žiemai įsikuisti į storą mulčio sluoksnį. Venkite ne tik pernelyg gausiai mulčiuoti, bet ir tai daryti visiškai prie pagrindo. Geriau padarykite nors vienos pėdos atstumą nuo augalo pagrindo.
Apsauga nuo sniego. Jei ypatingai rūpinatės savo augalais, galite žiemai suręsti jiems pastogę, kurią uždėtumėte ant augalo, jo nesuvaržydami. Pasirūpinti tokia pastoge pravartu tuomet, jei augaliukas dar visai jaunas arba šakelės trapios, jas gali lengvai nulaužti susidarę stori sniego sluoksniai. Pastogę galima daryti dvejopai: iš natūralių medžiagų arba iš pigių medienos gaminių arba sukalti iš atraižėlių tokį pilnavidurį rėmą arba V formos trikampį, apsaugantį nuo sniego. Tiesa, platų ir didelį krūmą gali būti sunkiau apdengti.